Aktyviai stovyklaudami daugiau nei 5 metus išmokome keletą įrankių pasigaminti patys. Šiems primityviems įrankiams pagaminti nereikia turėti įpatingų priemonių ar itin didelių gabumų. Galbūt pravers šiek tiek praktikos bei aštrus peilis, patogus kirvis ir pjūklelis. Žinoma visą tai būtų galima susimeistruti turint vien peilį, bet kirvis ir nedidelis pjūklas įvairius darbus žymiai pagreitina.

Tam tikroms konstrukcijoms, uždangoms nuo vėjo, lietaus ar saulės gali nepakakti tik gamtoje randamų šakų ir lapų. Tada teks naudotis atsineštomis virvėmis, tentais ar palapinsiaustėmis. Svarbu būti išradingiems ir išmokti pritaikyti tai ką randame aplinkui.

Svirtis katilui

Šį laikiklį katiliukui pirmą kartą praktiškai pamačiau organizuotame žygyje kai vadovas tokios svirties pagalba virš laužo laikė sunkų ketaus katilą ir jame virį ryžių košę su mėsos konservais. Kaip dažniausiai ir būna gamtoje gamintas maistas būna labai skanus. Nė dėl pačio maisto bet dėl fizinio nuovargio ir geros nuotaikos. Gal būt dėl to man ir įsiminė šis paprastas būdas Katilui virš laužo kabinti.

Stovyklaujant svarbu šinoti pačius principus o tada jau prisitaikyti prie situacijos. Šio įrengimo variantų gali būti pačių įvairiausių, bet principas lieka toks pats: ilgesnę kartis laikosi ant „Y“ formos stovo. Vienas karties galas kažkaip įtvirtintas žemės lygyje , kitame gale kabo katilas.

Į žemę kartį galite tvirtinti visaip: paprasčiausiai nusmailinus įsmeigti, užkalti apverstu kitu „Y“ formos pagaliu, prispausti akmeniu, kuprine, ikalti šalie veiną pagalį ir norimame aukštyje juos surišti (taip perrišant galėsite reguliuoti aukštį). Nuotraukose matysite keletą tokios svirties taikymo būdų ir sudedamųjų dalių.

Šis katilo būdas tinkamesnis už trikojį tuo, kad reikia mažiau ilgų lazdų, galima pasigaminti iš turistinės lazdos ir parankinių priemonių, tačiau su jo pagalba sunkiau pakabinsite didesnį katilą.

Trintuvė uogoms

Šis įrankis buvo sugalvotas vieno ilgesnio žygio metu, tuomet buvo gausu mėlynių tad norint jas sutrinti pagaminau tokį „kočėlą“. Manau tai daugiau prabangos įrankis, tačiau stovyklaujant ilgesnį laiką ir turint laisvo laiko tai puikus užsiėmimas. Jo gaminimas gana paprastas: imame vidutinio storumo tvirtą malką, nuploniname vieną galą rankenai, o kitą išpjaustome dantukais. Tam reikės tikrai aštraus peilio. Ir ne pjūklas nei kirvis čia nelabai padės. Galima būtų bandyti pjaustyti dantukus, tačiau tokiu atveju jie greičiau nutrūpėtų.

Keptuvė su ilgu kotu iš kareiviško katiliuko dangčio

Šis paprastas „keptuvės“ patobulinimas buvo sugalvotas blynams kepti, nes tam reikia gana didelio karščio, o kas nori svilti rankas karštą vasaros dieną prie ugnies. Tad imame ploną pagaliuką, pritaikome jo galą pagal dangčio žiedus ir jį užtvirtiname. Tam naudojau medinius kaištelius, kurie galutinai užtvirtino rankeną. Toks patobulinimas leido lengvai kepti blynus per patogų atstumą nuo ugnies.

Pintas indas lengviems smulkiems daiktams, pvz uogoms

Tokį indą galima sukonstruoti gana lengvai ir greitai vien iš meldų lapų. Jie gana standūs, panašaus pločio per visą lapo ilgį. Tokia visai nemaža dėžutė gaunasi iš nesudurto vieno lapo ilgio. Nepamenu kiek lapų tam sunaudojau tačiau tikrai nedaug, manau apie 15. Iš pradžių ši dėžutė yra gana tvirta, tad ji bus naudinga tik pradžioje, galbūt porą dienų. Vėliau lapams sudžiuvus ir susitraukus padidės tarpai tarp lapų ir ji sunkiai išlaikys savo formą.

Užuovėja nuo lengvo vėjo ir lietaus

Keletas pavyzdžių lietaus bei vėjo priedangų iš parankinių medžiagų, atsineštų virvių, tentų bei palapinsiausčių. Nieko labai sudėtingo. Tiesiog tentų privalumas toks, kad jų kampuose yra kniedės su skylutėmis. Tose vietose patogu perkišti pagalius ir padaryti virvinius atitempimus.

Kiti naudoti įrengimai ir įrankiai

  • Lopetėlė maišymui/kepimui
  • Trikojis katilui
  • Laikiklis dangčiui ar katilui pakelti
  • Laužo užuovėja

 

Data: 2018-03-03

Dalyvių skaičius: 3

Tipas: dviejų maršrutų žygis su viena nakvyne namelyje

Nusprendėme pažygiuoti dar žiemą, o ir oras pasitaikė tikrai gražus – pasnigta, spaudžia lengvas šaltukas. Nakvoti lauke neišdrįstame, tad nuomojamės nakvynės vietą Palūšėje.

Žygį pradedame ne labai ankstyvą ryta, oras puikus, apsirengiame šilčiau, tik avalynė gana panaši kaip žygiuojant vasarą, nes su kažkokiais itin šiltais, žvejybai skirtais batais žygiuoti būtų sunku. Kuprinės lengvos, ten pasiruošėme vandens, arbatos termose ir ingredientų sriubai, kurią planuojame virti sustojus papietauti. Virsim ant dujinės viryklėlės, nes jau iš praeitų žygių žinoma kaip ten būna su laužo kūrimu žiemą – tai užtrunka labai ilgai, o apsnigtos malkos sunkiai dega ir rūksta.

Pamažu žingsniuojame palei ežerą, čia kaip tik vyksta stintelių gaudymo šventė. Nedidelė mugė, kepamos atvežtinės stintos, vietoje rūkoma žuvis, galima įsigyti kepinių ir kitų mugėms būdingų smulkmenų. Nusprendžiame neužsibūti, užsuksime įveikę numatytą maršrutą. Tad jau kažkada vasarą eitu keliu žingsniuojame labai nenutoldami nuo ežero, praeiname stvyklavietę, kurioje kelis kartus stovyklavome vasarą. Puiki proga sustoti ir atsipūsti. Sustojus nusileidžiu link ežero, kad galėčiau užlipti ant ledo ir pasigrožėti žiemišku ežero vaizdu. Tolumoje matyti keletas žvejų.

Užlipus atgal šlaitu į stovyklavietę su bendražygiais atsigeriame arbatos ir paragaujame šokolado, nes pietauti dar ankstoka. Taip bestovyniuojant žiemos metu greitai darosi šalta, tad nenorėdami visai atvėsti dedamės daiktus ant pečių ir judame tolyn. Žygiuosime dar nežinomu maršrutu.

01-20180303_124255Perėjus asfaltuotą kelią einame mažai važinėjamu miško keliuku, kaip ir reikėjo tikėtis, nežinomas maršrutas = nuotykiai. Klampodami gana storu sniegu ieškome kaip judėti toliau ir nepasiklysti. Po kelių posūkių ir kelio išsišakojimų sudvejojame ar tik čia dar nebuvo eita :) Bet pastudijavę žemėlapius, pasitelkę telefono navigaciją pasiekiame gana aiškų žygio punktą – tvora aptvertą sodybą. Nors skaičiau, kad kažkur praėjimas turėtų būti – jo aplinkui nematyti. Galbūt užsnigtas, galbūt senei eitas ir užaugęs augmenija. Pasitarę nusprendžiame apeiti sodybą paežere.

Klimpdami brendame iki pat ežero, kur matyti kad pakrantės visiškai neužšąla ir mūsų neišlaikys. Tad toliau kelią skinamės paežere kuria gal niekas niekada ir nevaikščiojo. Lėtai judant artėja pietų laikas, bet nusprendžiame pirma rasti kitą aiškų kelionės punktą – geležinkelio bėgius.

Lipti į gana statų kalną kai sniego vietomis iki kelių – rimta treniruotė, jaučiuosi visas sukaitęs ir įraudęs, tikrai ne šalta. Galvoje tik mintis ar tikrai užlipus į kalną ten rasime bėgius, ar visa ši treniruotė be reikalo.

Valio!! Medžiai retėja, o toliau matyti geležinkelio bėgiai. Ta proga nusprendžiama pietauti ir pailsėti.

Kyla lengvas vėjas, tad sustojimui išsirenkame vietą, kur jį šiek tiek užstoja nemaža eglė. Prakapstome sniegą, kad nereikėtų ant jo stovėti, taip bus šiek tiek šilčiau.

Metas gaminti sriubą. Naujas dujų mišinys neapvilia, nors šalčio ne daug, bet yra tekę likti nevalgius, nes dujų mišinys dideliame šaltyje tiesiog nedega. Kaičiame katiliuką, dedame ingredientus ir verdame sriubą. Tuo pat metu vyksta nedidelis eksperimentas, kuriuo metu spiritinės tabletės pagalba šildome mėsos konservus. Tabletės dega gerai, tačiau anksčiau neragautų konservų kokybė tikrai prasta. Tuo tarpu baigia virti mūsų sriuba, kurią esant šaltam orui reikia nedelsiant valgyti, kitaip viskas bematant atšals.

Pasistiprinus ir šiek tiek pailsėjus paliekame laikiną stovyklavietę. Pro rūbus jau šiek tiek skverbiasi šaltukas, judėti pavalgius kiek sunkiau, o ir kalnai ir pakalnės žygiuojant keliuku palei bėgius žygio nelengvina. Galiausiai einame netoli bėgių, kur sniego mažiau ir kelias žymiai lygesni.

04-20180303_160143Likusi žygio dalis vietinės reikšmės žvyrkeliu. Ėjimas paprastas, galima pasimėgauti gražiais žiemiškais miško vaizdais. Taip besigrožėdami pasiekiame ir savo maršruto pradžią.

Stintelių šventė mūsų nesulaukusi jau pasibaigė, tad judame į nakvynės vietą aptarti žygį ir pailsėti. Rytoj laukia paprastesnis žygis.

Kas išmokta

  • Miško keliukai žiema yra klaidingesni nei vasarą
  • Esant ilgesniam sustojimui labai greitai šąla kūnas tad sustoti laikinai ir judėti toliau
  • Brendant per pusnis kojos sušlampa iki kelių ir aukščiau ir kiaurai permirksta. Vėliau tos vietos sušąla į ledą, reiktų rasti sprendimą šiai problemai

Galerija

Stebėti augalus yra bene paprasčiausia dėl jų gausos bei nejudraus gyvenimo būdo. Aptikę norimą stebėti augalą jį galėsime nagrinėti iš arti, tiek laiko, kiek mums reikia. Dažniausia apsilankę po kurio laiko jį rasime ten, kur palikome.

Augalai mus supa pačiose įvairiausiose situacijose: ilsintis, dirbant, būnant namuose ar keliaujant. Dėl jų gausybės bei įvairovės atrandame įvairių būdų kaip augalus pritaikyti savo kasdienėms reikmėms, kaip jais džiaugti ir kaip naudoti jų sukuriamą naudą.

Žvelgiame į augalus iš arčiau

Lelija

Lelija

Atidžiau stebėdami augalus norime prie jų prieiti vis artyn, pastebėti jų smulkesnes detales. Tokiu atveju teks įsigyti padidinimo stiklą, pincetą, skalpelį, specialias adatėles. Pastarosios priemonės leis atidžiau pažvelgti į augalo dalių sandarą. Su jų pagalba bus paprasčiau aiškintis iš ko susideda lapai, žiedai, vaisia, sėklos. Teks „išardyti“ žiedus dalimis, skaičiuoti piesteles ir kuokelius, žiedlapius, žiedus, įvardinti žiedų bei žiedynų formas. Žvelgdami iš arti pastebėsite, kad lapai labai skirtingi savo lapalakščių forma, gyslotumu, pasidengimu plaukeliais, lapo pakraščio forma, išsidėstymu ant stiebo.

Apie žymiai rimtesnius tyrimus daugiau papasakoti negaliu, tačiau jiems atlikti teks įsigyti mikroskopą, tam tikrų reagentų. Tam, kad galėtumėt nagrinėti augalų cheminę sudėti, medžiagų virsmus, ar net stebėti kas vyksta ląstelėse turėsite prisiminti arba pagilinti chemijos žinias.

Atidžiau domintis augalo sandara teks daugiau skaityti, apie visas augalo dalis, jų formas, išsidėstymą. Daugiau koncentruotos informacijos rasite knygose. Viena išsamiausių mano skaitytų knygų apie botaniką – V. N. Isajinas. „Botanika“ . Tai gana sena, stora knyga. Supaprastintos informacijos apie augalų sandarą rasite daugelio knygų apie vaistinius augalus pradžioje ir žinoma internete. Aišku, tam skirtoje knygoje viskas būna išdėstyta daug koncentruočiau, tad esant galimybei rekomenduočiau rinktis knygą.

Daržininkystė, sodininkystė ir gėlininkystė

Gėlynas

Gėlynas

Jei jums patinka kapstytis po dirvą, purkšti, ravėti, genėti, skinti, skiepyti bei laistyti – augalų auginimas ir priežiūra būtent jums. Šiam augalų stebėjimo būdui ribų nerasime. Tai tiek gausybė vis atsinaujinančių augalų veislių, tiek naujai įvežamos bei aklimatizuojamos rūšys. Jas nuolatos galite bandyti įsigyti ir auginti savo sklypuose, stebėti jų augimą, vystymąsi, tinkamas auginimo sąlygas. Dažnai susidomėję viena rūšimi žmonės pradeda eksperimentuoti genėjimo, skiepijimo klausimais. Tuomet teks įsigyti keletą specialių skiepijimo peilių, sakatorių, pjūklų, juostelių pririšimui bei tepalų augalui apsaugoti.

Nuklydę į daržininkystę siūlyčiau detaliau pasidomėti dirvožemio sandara ir poveikiu augalams, augalų šaknų sistema. Neišvengiamai susidursite su ligomis bei kenkėjais, kuriuos pažinę apsaugosite savo puoselėjamus augalus. Sunokus vaisiams turėsite sužinoti daugiau apie tai kaip jį išsaugoti kuo ilgiau, apsaugoti nuo šalnų, puvimo ir kenkėjų.

Didžiuliai gėlynai – dažno savo sklypą turinčio asmens džiaugsmas ir galvos skausmas. Netinkamai susodinti, prastai prižiūrimi gėlynai kels daugiau rūpesčių nei naudos. Tačiau susipažinę su pagrindiniais aplinkos tvarkymo, augalų asortimento, kompozicijos principais galėsite tvarkytis daug paprasčiau.

Apie priemones šioms veikloms neverta net pasakoti, jų daugybė. Tačiau visada nuvertinama gera literatūra. Viena gera knyga gali išsaugoti visų metų darbo vaisių nuo ligų, kenkėjų ar šalnų.

Puokštės

Pievos gėlių puokštė

Pievos gėlių puokštė

Puokščių skynimas bei komponavimas – atskiras menas. Tam tikrose šalyse turintis savitus pavadinimus, gilias tradicijas. Galite rasti puikių knygų kaip komponuoti spalvas, rasti tinkamas augalų rūšis džiovinimui, auginimui ar natūraliai augančias pievose. Be to reikia nepamiršti, kad nuskintų gėlių išsilaikymui įtakos turi kiti veiksniai. Tokie kaip nuskynimo laikas, temperatūra, skystis ir aplinka kurioje augalai laikomi. Dažnai dėl nežinojimo galite pamerkti kelias augalų rūšis, kurios neigiamai viena kitą veikia. Tad čia bus priemonės karpymui, knygos, medžiagos padėsiančios augalams išsilaikyti ilgiau.

Viena geriausių Lietuviškų knygų šia tema – Nijolė Degutienė. „Lietuvos laukų ir pievų gėlių puokštės“ .

Augalų fotografija

Žemoklė

Žemoklė

Jei nuspręsite fotografuoti augalus – suprasite, kad tai nėra taip jau paprasta. Čia kalbu ne apie šiaip augalo nufotografavimą, bet nuotrauką ar kelias nuotraukas iš kurių galima būtų pasakyti augalo rūšį, jo augimo sąlygas. Botaninei fotografijai galioja visos bendros fotografijos taisyklės, tačiau reiktų atskirti meną nuo mokslo. Pasitaiko atvejų kai abu šiuos aspektus galima suderinti, bet dažniau iš botaniko pusės naudingos fotografijos bus be kompozicijos, neestetiškai atrodančios ar netinkamai apšviestos.

Fotografuojant lauko sąlygomis daug įtakos turi saulė, temperatūra, drėgmė ir vėjas. Dėl skirtingo apšvietimo gali nukentėti  nuotraukos kokybė, būti netinkamas šviesos bei spalvų balansas, tamsūs šešėliai fotografijoje. Vėjas judina augalus, dėl ko jie išsilieja, užstoja fotografuojamą augalą, sukelia šešėli ar net „pabėga“ iš kadro. Dėl per didelio karčio ar šalčio ima netinkamai veikti foto technika, stringa skaitmeninių aparatų užuolaidėlės, greičiau išsikrauna baterija.

Su šiomis problemomis kovoti padeda įvairios pagalbinės priemonės. Tai žnyplės, laikikliai padedantys išlaikyti augalą stabilioje pozicijoje. Stovai ir nuotoliniai fotoaparato paleidėjai, kurie leidžia padaryti stabilesnes, ilgo išlaikymo nuotraukas; Filtrai bei objektyvo apsaugos, kurių dėka išvengiame blikų, saulės ratilų, sušvelninsime šešėlius, sumažiname atspindžius. Nuo šalčio, lietaus techniką apsaugo specialios įmautės.

Literatūros, kuri būtų skirta botaninei fotografijai vargu ar surasite. Dažniausiai tai patarimai ar albumai kaip fotografuoti sodo gėles, žiedus, želdynus, pezažus bei aplinką. Tad šioje srityje teks tobulėti bandymų ir suklydimų keliu. Fototechnika nėra viską lemiantis faktorius, tačiau kuo ji kokybiškesnė – tuo dirbti lengviau.

Herbariumas

Keturios Veronikos: dirvinė, siūlinė, paprastoji ir čiobralapė.

Keturios Veronikos: dirvinė, siūlinė, paprastoji ir čiobralapė

Vienas seniausių ir dabar mažiau naudojamų gamtos stebėjimo būdų – herbariumo rinkimas. Paprasčiau būtų pasakyti, kad tai augalų spaudimas ir džiovinimas. Primityviausia ką esame daugelis darę – tai rudeninių lapų džiovinimas knygose. Tačiau kažin kar kas tokius suspaustus lapus bandėte atidžiau stebėti, aprašyti jų išvaizdą. Bandant tai daryti susidursime su problema, kad informacijos apie herbariumo ruošimą nėra daug. Turėsime patys išsiaiškinti kaip saugoti tam tikras augalo dalis, kaip teisingai jas suspausti, kokias priemones naudoti. Paruošus išdžiuvusius augalus teks juos laikyti tinkamoje vietoje, saugoti nuo kenkėjų.

Savo bibliotekoje turiu viena seną, nedidelį leidinį skirtą būtent herbariumų rinkimui, ten šiek tiek plačiau papasakota kaip tai daryti, kokios priemonės reikalingos. Žinoma dalis informacijos jau pasenę ir gali būti atnaujinta bei patobulinta. Mano minėtoji knyga – Trezebinskis J. „Kaip rinkti bei žymėti augalus ir kaip daryti žolynus“ Vilnius, M. Kutkos spaustuvė, 1911.

Kiek pamenu, pagrindinės priemonės herbariumui rinkti yra tokios:

  • Nešiojamas augalų spaustuvas, skirtas gabenti lauke surinktiems augalams. Dažniausia augalus reikia spausti tik juos nuskynus ar išrovus, nes vėliau jie apvysta, suglemba ir būna sunku juos tinkamai išdėstyti lape.
  • Stacionarus spaustuvas. Skirtas baigti džiovinti augalus, perkeltus iš nešiojamo spaustuvo. Jame stipriau suspaudžiami augalai, kartais pakeičiami sudrėkę tarpiniai lapai.
  • Kortelės ir žymėjimo priemonės. Jos reikalingos užfiksuoti informacijai apie aptiktą augalą. Tai primygtinai daroma iš karto aptikus augalą, nes vėliau ši informacija pasimiršta arba atsimenama neteisingai.

Visas šias priemones įmanoma pasidaryti pačiam arba įsigyti jau paruoštas. Lietuvoje tokių priemonių neteko matyti, tačiau užsienyje yra įvairiausių jau paruoštų herbariumo rinkinių.

Galiausiai beliks apsišarvuoti kantrybe, atidumu ir knygomis, kurių prireiks surinktiems augalams atpažinti.

Pabaigai

Apžvelgus augalų stebėjimo būdus matyti, kad jų yra nemažai, dalies jų neaptariau plačiau. Galbūt vertos paminėjimo būtų: žolininkystė, prieskonių auginimas, sėklininikystė, valgomieji augalai išgyvenimui gamtoje ir t.t.

Kiekviena sritis turi specifinių priemonių augalų stebėjimui, priežiūrai ir darbui su jais, tačiau viena priemonė išlieka bendra – tai knygos. Surinkę tinkamą biblioteką, ją plėsdami, skaitydami senas ir naujas knygas visada plėsite savo žinias bei vis geriau pažinsite mus supančius augalus.

Visus ciklo „Gamtos stebėjimas“ straipsnius rasite šiame puslapyje.

Pasiruošimas stebėti gamtą gali būti labai įvairius. Kartais tereikės pasiimti užrašų knygelę ir rašiklį, o kartais teks dirbti savaites ar mėnesius gilinant žinias apie pasirinktą stebėti objektą, ieškant kur jį rasti, kaip jis elgiasi, kada žydi, kada veda jauniklius. Galbūt turėsite su savimi pasiimti stebėjimui reikalingas priemones, kurias naudosite fotografavimui, augalo, gyvūno, grybo arba jo dalies paėmimui bei transportavimui. Teks tinkamai pasirūpinti apranga, avalyne, maistu bei priemonėmis padėsiančiomis nepasiklysti bei fiksuoti savo buvimo vietą.

Būtinos priemonės

  • Rašiklis
  • Užrašų knygutė
  • Fotoaparatas (išmanusis telefonas)

Šias 3 priemones laikau svarbiausias, kurias visada turiu su savimi. Kartais visas jas galima pakeisti išmaniuoju telefonu, tačiau prireikus ką nors piešti be užrašų knygelės bus žymiai sunkiau. Be to didžiausias popieriaus ir pieštuko privalumas – jis niekada neišsikrauna lemiamu momentu :) .

Fotoaparatas, kad ir koks jis būtų paprastas, bus labai naudingas vėliau, kai grįžę namo bandysite prisiminti ką stebėjote, kokioje aplinkoje tai buvo. Be to labai geras dalykas, kad nuotraukoje išsaugoma tiksli data ir laikas. Tai vėliau leidžia nepamesti informacijos, ne tik kokiu metų laikų stebėjote tam tikrą objektą ar reiškinį, bet ir kokiu paros laiku. Šios nuotraukų savybės labai dažnai praverčia kai fotografuojami žydintys augalai. Tuomet prabėgus net ir pusmečiui galėsite lengviau pažinti kokios rūšies augalas užfiksuotas.

Pageidaujamos priemonės

Į gamtą galime eiti apsirengę kasdieniškai, tačiau išsiruošus ilgesniam žygiui, landžiojant po krūmus, braidant pelkėse, balose ar upeliuose prireiks papildomų priemonių. Nusprendę žygį tęsti ilgiau nei vieną dieną neišvengiamai turėsite susidraugauti su kuprine bei stovyklavimo įrangą.

Apranga ir avalynė

Batai

Batai

Vienas svarbiausių dalykų bus apranga ir avalynė, kuri didesniuose žygiuose, kelionėse smarkiai įtakoja komfortą bei apsaugą nuo nepageidaujamų aplinkos veiksnių. Tinkamai apsirengę bei apsiavę neperkaisite, nesuprakaituosite, o šaltu oru neperšalsite ir nesušlapsite.

Aš guminius batus aunuosi labai retai, nes jie paprastai labai nepatogūs, ilgai vaikštant nuvargina kojas. Jų prireikia einant į pelkes, braidant po negilius upelius. Paprastai geriausiai tinka vaikščiojimo batai aukštu aulu. Nepatariu pirkti kalnų batų, jie dažnai bus sunkesni, kietesni, kaustytomis apsaugomis pirštams. Jei vaikštote tik Lietuvoje – dažniausiai to pakaks. Vasarą tokie trekingo batai net sušlapę bus malonesni nei sunkūs ir kieti guminiai batai.

Apranga labai priklausys nuo metų laiko. Trumpai pasakyčiau: žiemą – sluoksniai, vasarą – drėgmės išgarinimas. Tad žiemos metu svarbu apsirengti bent kokius 3-4 sluoksnius, kuriuos prireikus galėsim nusirengti ar vėl apsirengti. Ir nepamirškite kepurės. Daugiausia šilumos prarandame per galvą.

Vasarą reikėtų ieškoti plonos aprangos ilgomis rankovėmis, kuri pasižymi labai geromis drėgmę garinančiomis ir vėdinančiomis savybėmis. Paprastai tai palaidos kelnės ir palaidi marškiniai. Taip pat kepurė su snapeliu ar krašteliu aplink visą galvą. Palaidos ilgos rankovės bei ilgos kelnės apsaugo ne tik nuo tiesioginių saulės spindulių, bet neleidžia būti sukastiems įvairių uodų, sparvų ir musių. O kepurės su snapeliu ar plačiu kraštu apsaugo ne tik galvą nuo perkaitimo, bet veidą bei ausis nuo nudegimo saulėje.

Būnant prie vandens ar plūduriuojant ant vandens vertinga nepamiršti, kad saulė tada šviečia ir iš apačios, atsispindėdama nuo vandens. Tada be apsauginio kremo nuo saulės neišsiversite. Svarbus faktorius yra ir vėjas, tačiau labai vėjuoti orai bus tik pajūryje, o žemyninėmis sąlygomis pasitaiko žymiai rečiau.

Stovyklavimo įranga

žygeivių daiktai

Žygeivių daiktai

Jeigu planuojate nakvoti miške ar palaukėje jums turbūt prireiks keleto stovyklavimo priemonių. Pirmiausia tai bus talpi kuprinė, tuomet palapinė, miegmaišis ir kilimėlis. Tada neišsiversite be puodelio, o jei žadate šildyti ar virti karštą maistą – prireiks katiliuko. Tai daug maž pagrindinės priemonės, be kurių tinkamai išsimiegoti ir pavalgyti bus sunku. Jei stovyklaujate ar gamtoje būnate dažnai, tai įrangos sukaupsite daugiau ir įvairios, tai peilis, kirvukas, galbūt sulankstomas pjūklelis, priemonės maistui gaminti, maža dujinė viryklė ir dar daug ko. Esu rašęs anksčiau apie žygeivio daiktus tad ten rasite išsamesnį sąrašą. Jei stovyklauti žadate ne vienas – gali praversti bendras žygio būrio daiktų sąrašas.

Visų žygeivio daiktų kokybė ir svoris dažnai tiesiogiai proporcinga jų kainai. Jei galite sau leisti daug išleisti – mažiau tempsite ant pečių. Kitu atveju teks šio bei to atsisakyti.

Apsauga nuo kraujasiurbių

Paskutinė pageidaujama gamtos stebėtojo priemonė – apsauga nuo kraujasiurbių. Paprastai tai bus purškalai ir tepalai nuo uodų bei erkių. Jų įvairovė didelė, o rasti tinkamą gali būti ne taip paprasta. Galiu rekomenduoti vienintelį patikimai veikiantį purškalą Ben’s 100. Neesu bandęs daug kitų, tiesiog pabandžius šį jis patikimai veikė ir tebeveikia iki šiol.

Ne visada galima naudoti purškiamas priemones dėl sveikatos sutrikimų ar dėl to, kad jie yra aštraus kvapo. Dėl to gali būti naudojami apsauginiai tinkliukai, kurių įsigysite žūklės ar turistinių prekių parduotuvėse. Jie nėra labai patogūs, trukdo matomumui, su jais sunku naudotis žiūronais ar fotoaparatu, tačiau užtikrintai ir 100 % neprileidžia vabzdžių prie jūsų.

Pabaigai

Tinkamai pasiruošę buvimui gamtoje laiką praleisite maloniau ir patogiau. Nesušalsite, nebūsite sukąsti uodų, nutrintomis kojomis nuo netinkamų batų ar skaudančiais pečiais nuo labai sunkios kuprinės. Bet tinkamai susidėję visus būtiniausius daiktus nepamirškite palikti vietos specifiniams, tam tikroms organizmų grupėms stebėti skirtoms, priemonėms. Apie tai plačiau papasakosiu kitame straipsnyje.

Visus ciklo „Gamtos stebėjimas“ straipsnius rasite šiame puslapyje.

Kodėl grybai auga žiedais?

Kodėl grybai auga žiedais?

Galbūt matėte televizijos laidą ar knygos iliustraciją, kurioje vaizduojamas gamtininkas su vabzdžių tinkleliu vienoje rankoje, padidinimo stiklu kitoje rankoje, žiūronais ant kaklo ir didžiule kuprine ant pečių. Nenoriu pasakyti, kad tai blogas būdas stebėti gamta, tačiau viską galima daryti žymiai paprasčiau. Gamtos stebėjimu gali užsiimti kiekvienas, kuriam nors kiek įdomu tai kas vyksta kiemuose, pievose, ežeruose ar miškuose. Nebūtinas joks papildomas pasiruošimas, o tik didelis noras pažinti ir atrasti.

Kažkas neseniai čia užkandžiavo

Kažkas neseniai čia užkandžiavo

Išsiruošti į žygį galite vienas ar su visa šeima, galite pasiūlyti tai padaryti draugams, ar net suorganizuoti renginį savo įmonėje. Apribojimų vargu ar rasite, jei nebijote įvairių kraujasiurbių – uodų, mašalų, musių, erkių (ir esate paskiepytas nuo erkinio encefalito), tai galite drąsiai ruoštis stebėti gamtą.

Jei vien pagalvojimas apie zirziančius uodus jums kelia šiurpą, pagalvokite ar toks menkas gyvūnas jums sutrukdys patirti pažinimo džiaugsmą. Be to, tai puiki tema domėjimuisi – kraują siurbiantys vabzdžiai. Juk sakoma, kad jei nori nugalėti baimę, pirmiausia ją reikia geriau pažinti.

Sakote, kad ne tik uodai jums trukdo domėtis gamta, bet ir tai, kad gamtoje nėra ką veikti, neturite tam skirtų batų, maskuojančios striukės, žiūronų ir knygos, kurioje būtų parašyta koks paukštis nutūpęs ant laido?

Kas užpuolė kamanę? (Reikia pažvelgti arčiau prie jos galvos)

Kas užpuolė kamanę? (Reikia pažvelgti arčiau prie jos galvos)

Galiu jus nuraminti, galite gamtą stebėti kasdieniais rūbais, neturėdami jokių papildomų priemonių, tiesiog atidžiai stebėdami kas vyksta lesyklėlėje, kieme, pakeliui į darbą ar net vazone ant palangės. O iškilus klausimams atsakymus į juos dažniausiai rasite internete, neprireiks įsigyti nei vienos papildomos knygos. Jei savo pastebėjimus pasižymėsite užrašų knygelėje, veliau bus žymiai lengviau atsiminti ar išsiaiškinti iškilusius klausimus.

Toks paprastas gamtos stebėjimas jus išmokys kelių pagrindinių įgūdžių: atidumo, kantrybės ir to, kad gamtoje viskas vyksta ne šiaip sau, o dėl kažkokios priežasties, kur ne visada akivaizdi. Štai tada jau tikrai imsite galvoti, kad prieš išsiruošiant reikia pasiruošti daugiau, perskaityti tam tikra temą knygą, nusipirkti nors ir paprasčiausius žiūronus, pincetą ar fotoaparatą. Tačiau apie tai kitame straipsnelyje.

Visus ciklo „Gamtos stebėjimas“ straipsnius rasite šiame puslapyje.

Gamtos stebėjimas, labai įdomus ir atpalaiduojantis užsiėmimas, kuriuo gali užsiimti tiek maži tiek dideli. Kiek man žinoma, Lietuvoje tuo užsiima pavieniai entuziastai arba grupelės uždaruose, dažnai, profesionalų susibūrimuose. Neabejoju, kad tokių entuziastų yra nemažai, tiesiog juos rasti yra ne taip paprasta, ypač jei nestudijavote gamtos mokslų ar neturite tokių pažįstamų.

Driežas

Kodėl driežas be uodegos galiuko?

Užsienyje gamtos stebėjimas, ypač pildant žurnalus-dienoraščius (Nature Journaling), stebint paukščius (Birding) sutraukia daug įvairaus amžiaus entuziastų. Ten steigiamos gamtos stebėtojų draugijos, vietinės grupės, kurios reguliariai tuo užsiima, vyksta į naujas vietas, stebi iš anksto numatytas augalų, grybų ar gyvūnų grupes bei gamtos reiškinius.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, bene populiariausia stebėti paukščius. Mūsų šalyje apsilanko nemažai įdomių paukščių rūšių, kurios kartais tik svečiuojasi, o kartais pasilieka ir čia augina savo palikuonis.

Šliužas

Kaip vadinasi šis didelis šliužas?

Su paukščių stebėjimu glaudžiai susijęs jų žiedavimas. Abi šias veiklas vienijanti Lietuvos vieta – Ventės ragas, o didžiausia paukščių stebėtojus vienijanti organizacija – Lietuvos Ornitologų Draugija.

Apie kitas organizmų rūšis Lietuvoje stebinčias draugijas ar organizacijas informacijos žymiai mažiau. Jos arba ne tokios populiarios arba mažiau reiškiasi informaciniuose kanaluose. Tačiau šis tas vyksta. Man žinomos: Lietuvos entomologų draugija (kita entomologų draugijos svetainė), Lietuvos mikologų draugija, Lietuvos botanikų draugija, Lietuvos dendrologų draugija.

Mažas grybas

Ar tai grybas? Kodėl toks nedidelis?

Tam kad stebėti gamtą nebūtina būti mokslininku, gamtos mokslų studentu ar priklausyti kažkuriai anksčiau išvardintai draugijai. Pakanka tik noro sužinoti daugiau ir prie to noro prisidedančių veiksmų.
Pradedančiajam gamtos stebėtojui gali būti sunku, kai nežinia nuo ko pradėti, kur, ką, kokiomis priemonėmis, kokiu metu stebėti. Tikiuosi tie, kurie jau žino kaip paprasčiausiai stebėti gamtą šiame straipsnių cikle suras įdomių minčių ir patarimų kaip tai daryti dar įdomiau, o galbūt sužinos kažką naujo.

Jei žinote kitų Lietuvoje veikiančių organizacijų ar draugijų, kurios užsiima gamtos stebėjimu, būtinai pasidalinkite jomis komentaruose.

Visus ciklo „Gamtos stebėjimas“ straipsnius rasite šiame puslapyje.

Naudotos literatūros sąrašas

Dažnai prie įvairių augalų aprašymų yra nurodoma, kad juose yra makroelementų ir mikroelementų. Tai tam tikras elementų suskirstymas pagal tai kokią procentinę dalį jie paprastai sudaro organizmuose. Šis suskirstymas yra konkretus, apima fiksuotą elementų sąrašą.

Iš tiesų be mikro- bei makroelementų yra dar ir ultramikroelementai, kurių kiekis organizmų ląstelėse būna itin mažas.

Taigi procentiškai organizmuose šie elementai pasiskirstę taip:

  • Ultramikroelementai (< 0,000001 %)
  • Mikroelementai (0,001 – 0,000001 %)
  • Makroelementai (0,1 –  0,001 %)

Ultramikroelementai

  • Auksas
  • Berilis
  • Cezis
  • Gyvsidabris
  • Radis
  • Selenas
  • Uranas

Mikroelementai

  • Bromas
  • Boras
  • Cinkas
  • Jodas
  • Kobaltas
  • Molibdenas
  • Vanadis
  • Varis

Makroelementai

  • Anglis
  • Azotas
  • Deguonis
  • Fosforas
  • Geležis
  • Kalcis
  • Kalis
  • Magnis
  • Natris
  • Siera
  • Vandenilis

Naudotos literatūros sąrašas

Žymos:

Paprastosios morkos žiedynas.

Esu ne kartą matęs nuotraukų kuriose užfiksuoti augalai juodame fone. Tai gal net galima pavadinti atskira botaninės fotografijos atmaina.

https://www.pinterest.com/pin/302163456220569984/

Tad ši nuotrauka atsirado labiausiai iš pavydo tems, kurie gali sau leisti augalus fotografuoti po vieną, foto studijoje su įmantriais fonais, specialiais tam skirtais augalų laikikliais, apšvietimu. Tą kartą nusprendžiau eksperimentuoti su pirmomis pasitaikiusiomis priemonėmis. Suradau juodą drabužį (šiuo atveju juodus marškinėlius) patiesiau juos ant žemės ir tiesiog padėjau augalą ant jų. Nuotraukoje matot tą rezultatą kuris iš viso to išėjo.

Akivaizdu, kad įdomiai nuotraukai reikia tik eksperimentuoti, o ne pačios geriausios technikos.

1-IMG_3722

Vasaros rytas. Šiek tiek po 7 valandos. Dar sklaidėsi rūkas virš stepinės pievos šalia Šventosios upės. Saulė kilo iš už pušyno, o jos spinduliai skverbėsi pro medžių kamienus. Aš braidžiau po pievą ieškodamas nematytų augalų. Kadangi tai jau tęsėsi gerą pusvalandį, mano kelnės jau spėjo permirkti nuo gausios rasos ir darėsi net šiek tiek šalta.

Baigęs klupinėti prie vilkpupės kelmo atsistojau ir tolumoje pamačiau čiobrelius. Iš karto pagalvojau, kad mūsų respublikoje jų galima aptikti ne vieną rūšį, bet tikėtiniausia, kad tai bus keturbriaunis čiobrelis. Tad taip pavyko jį užfiksuoti gausiai želiantį dideliu kupstu šalia mėlynai žydinčių veronikų, ir geltonų garždenių (??).

1-IMG_2557