Žalčialunkis, paprastasis (lot. Daphne mezereum L.)

O ar jūs neprieitumėte pažiūrėti iš arčiau jei ankstyvą pavasarį miške pamatytumėte ryškiai alyvine spalva žydintį belapį krūmelį? Aš iš karto buvau suviliotas šios išsiskiriančios spalvos. Tai žalčialunkis – nuodingas augalas, vasarą pasipuošiantis nevalgomomis raudonomis uogomis ir žaliais lapais.

Vasarą jį pastebėti sunkiau, išduos raudonos uogos, nes jį man teko sutikti tik augantį krūmynuose. Žinoma, pasitaiko visko. Rašoma, kad kartais šių augalų uogų susigundo suvalgyti vaikai, tad jei žinote kur jie auga, stebėkite mažuosius.

Kontraindikacijos, apsinuodijimo požymiai

Žydinčių šakelių nerekomenduojama nešti į patalpas. Žiedadulkės gali sukelti kvėpavimo takų, akių uždegimą.

Nuodingiausias – kaulavaisis. Suvalgius uogą, pakramčius žievės ištinsta lūpos, smarkiai sudirginama burnos gleivinė, gali atsirasti vandeningų pūslių ar net iškristi dantys. Apsinuodijęs gali šlapintis su krauju, sunkiais atvejais asmuo gali prarasti sąmonę ar net mirti. Apie 10-12 uogų yra mirtina dozė žmogui. Apsinuodijimo atvejais juntamas bendras organizmo nusilpimas, diegliai pilve, vėmimas bei viduriavimas.

Apsinuodijus

Apsinuodijus žalčialunkio uogomis ar kitomis augalo dalimis plaunamas skrandis, skatinamas vėmimas ir viduriavimas, duodama nuodus absorbuojančių medžiagų.

Paplitimas, auginimas

Lietuvoje natūraliai aptinkama viena rūšis – Paprastasis žalčialunkis. Lietuvoje jis gana dažnas, rečiau aptinkamas tik Žemaitijoje.

Auginamos kelios dekoratyvinės rūšys, kurios skiriasi žiedų bei vaisių spalvomis.

Augalas mėgsta derlingą priemolį ar priesmėlį, pakenčia dalinį šešėlį, atsparus šalnoms, bet sunkiai pergyvena sausras.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

• [4] Butkus V., Červokas V., Jaskonis J., Urbonas V. “Mažieji miško turtai” Vilnius: Mokslas 1987, p 200.
• [35] Navasaitis Mindaugas. „Dendrologija” Vilnius: Margi raštai, 2008, p 483-485. ISBN 9986-09-286-8
• [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
• [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1