Bitkrėslė, paprastoji (lot. Tanacetum vulgare L.)

Bitkrėslę pažinsime iš geltonų, į skėčius susitelkusių žiedynų ir jiems būdingo kvapo. Liaudis šį augalą naudojo kaip kartumyną apetitui skatinti taip pat kaip priemonė  žarnyno kirmėlėms, tulžiai varyti.

Dažnai bitkrėslė taikyta ne tik medicinoje bet ir buityje. Specifinės šiame augale besikaupiančios medžiagos atbaido blusas, muses, tarakonus bei kitus buityje nepageidaujamus vabzdžius.

Kontraindikacijos

Didesni bitkrėslės preparatų kiekiai gali pakenkti organizmui: sukelti pykinimą bei vėmimą, nėščioms moterims – net persileidimą.

Vaistinės savybės

Liaudies medicina bitkrėslės žiedų antpilus naudojo apetitui gerinti, skatinti tulžies išsiskyrimą, šalinti iš organizmo parazitines kirmėles. Minimos mėnesines reguliuojančios augalo savybės.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkami bitkrėslių žiedynai vos tik pradėję skleistis birželio – liepos mėnesiais. Surinkta žaliava džiovinama nuo saulės apsaugotoje, gerai vėdinamoje vietoje arba džiovykloje ne aukštesnėje nei 40 o C temperatūroje. Tinkamai paruošta žaliava kartaus skonio, aštraus, bitkrėslei būdingo, kvapo.

Kiti naudojimo būdai

Liaudis džiovintą bitkrėslių žolę laikydavo spintose, barstydavo rūbus, patalus bei molines aslas, nes jose esančių medžiagų nemėgsta kandys, musės, tarakonai bei blusos.

Nedideliais kiekiais džiovintų bitkrėslių buvo apibarstomi lašiniai, kiti ilgesniam stovėjimui ruošiami mėsos produktai, tam kad jų nepultų musės.

Kartais bitkrėslė dedama į patiekalus kaip kartumą suteikiantis prieskonis.

Manoma, kad šalia kitų augalų pasodintos bitkrėslės atbaido kenkėjus.

Bitkrėslės žolė naudota audinius dažyti žaliai, o žiedai – geltonai.

Paplitimas

Bitkrėslės auga visoje Lietuvoje, kiek retesnės šiaurinėje dalyje. Mėgsta augti atviroje vietoje. Sutinkamos įvairiose pievose, pamiškėse, prie kelių, tačiau gausiausiai auga prie upių.

Lietuvoje nuo seno auginta kaip darželio gėlė, išvesta dekoratyvinių rūšių.

Nuodingosios medžiagos

Bitkrėslės aliejuje randama tujono – žinduoliams nuodingo insekticido. Šios medžiagos dar randama tujose, pelynuose.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [30] Vasiliauskas Juozas. “Gamtos vaistinė: žolelių antpilai, nuovirai, pavilgai, vonios nuo visų ligų” Vilnius: Alma littera 2010. ISBN 978-9955-38-583-7.
  • [15] Kaunienė Vilma, Kaunas Egidijus. “Vaistingieji augalai” Kaunas: Varpas, 1991. ISBN 5-89942-087-1
  • [7] Gudžinskas Zigmantas, Balvočiūtė Jadvyga. “Lietuvos vaistiniai augalai: pažįstami, bet nežinomi, kūno sveikatai, sielos džiaugsmui” Kaunas: Šviesa, 2008. ISBN 5-430-04643-4.
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: 2 vasario, 2018

Susiję straipsniai

Vienas komentaras

Komentarai