Kietis, paprastasis (lot. Artemisia vulgaris L.)

Paprastasis kietis –  dažna mūsų laukų piktžolė, ji liaudies medicinoje žinoma ir vartojama jau nuo seno. Geriausiai žinomos virškinimą gerinančios, antibakterinės, vabzdžius atbaidančios kiečio savybės. Ankstyvą pavasarį jauni kiečių ūgliai naudoti maistui, juos troškinant, gaminant įdarus. Iš paprastojo kiečio gaminamas eterinis aliejus, kuris malonaus kvapo, efektyviai atbaido vabzdžius. Šis augalas šiek tiek nuodingas, tad savo nuožiūra naudoti saikingai, trumpą laiką ir ne dideliais kiekiais.

Morfologija

Paprastasis kietis – daugiametis žolinis augalas. Užauga 60-170 cm, kartais pasitaiko ir 2 m aukščio.

Šaknis šakota, trumpa, rudos spalvos.

Stiebai keli, statūs, vagoti, žali, o iš kelių pusių alyvinės spalvos, viršūnėje šakoti.

Lapai skirtingos formos, išsidėstę pražangiai. Arčiau stiebo apačios – plunksniškai skaldyti, artėjant prie viršūnės lygiakraščiai. Lapo viršutinė dalis blizgi, tamsiai žalios spalvos. Apatinė pusė dažniau pilka, padengta smulkiais plaukeliais. Apatiniai lapai kotuoti, lapkočio gysla prie stiebo alyvinės spalvos, pereina į žalią. Viršutiniai lapai bekočiai.

Žiedai susitelkę graišais stiebų viršūnėse, neišsiskiriančios, žalios spalvos. Žydi nuo liepos pradžios iki pat rudens pabaigos.

Vaisius – lukštavaisis be skristuko, verpstiškos formos, rudas, smulkiai raukšlėtas, šiek tiek lenkta apačia, nežymiai suplotas, 1,2-2 mm ilgio 0,3-0,6 mm pločio. Vienas augalas užaugina 50-150 tūkstančių sėklų.

Kontraindikacijos

  • Paprastojo kiečio nerekomenduojama naudoti besilaukiančioms moterims. Naudojant paprastąjį kietį pirmaisiais nėštumo mėnesiais, gali įvykti persileidimas.
  • Kai kurie žmonės gali būti alergiški, fizinio kontakto metu gali pasireikšti dermatitas. Antrojoje vasaros pusėje, kiečiui žydint, tampa ryškiu alergenu, sukelia šienligę.
  • Dideli kiekiai, ilgas paprastojo kiečio preparatų vartojimas gali pakenkti nervų sistemai.

Gydomosios savybės

Vaistiniams preparatams ruošti naudojama paprastojo kiečio žolė arba šaknys.

  • Ištraukos, tinktūros naudojamos nusilpus organizmui, sumažėjus skrandžio sulčių kiekiui, esant apsinuodijimui toksinais.
  • Kiečiai dedami ruošiant vaistinių augalų mišinius, kurie naudojami mėnesinių ciklui, smegenų veiklai reguliuoti, epilepsijai gydyti.
  • Liaudis paprastuosius kiečius naudojo kraujavimui stabdyti, nuospaudoms gydyti, skaudant galvai, kamuojant nemigai, apetitui gerinti, gydant opas. Kiečio lapai pasižymi stipriomis antibakterinėmis savybėmis.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkamos jaunos viršūnės prieš augalui pradedant žydėti. Tuomet jos džiovinamos paskleidus plonu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje iki 40 laipsnių temperatūroje. Tinkamai paruošta žaliava vartoti tinkama iki metų.

Svarbiausios augale aptinkamos cheminės medžiagos

  • borenolis
  • cineolis (eteriniame aliejuje)
  • inulinas
  • karotinas
  • kartumynai
  • tujonas
  • vitaminas C

Paplitimas

Lietuvoje labai dažnas. Auga dykvietėse, šiukšlynuose, pakelėse, pagrioviuose ir pamiškėse. Mėgsta trąšią dirvą, pakenčia ir skurdesnes. Aukščiau išvardintomis vaistinėmis savybėmis pasižymi paprastasis kietis. Be paprastojo kiečio Lietuvoje aptinkamos ir kitos rūšys:

  1. Baltasis kietis
  2. Dirvinis kietis
  3. Kartusis kietis
  4. Melsvasis kietis
  5. Pajūrinis kietis
  6. Pontinis kietis
  7. Puršo kietis
  8. Siverso kietis
  9. Šluotinis kietis
  10. Vaistinis kietis
  11. Vienmetis kietis

Kiti naudojimo būdai

  • Švieži kiečio lapai karstelėjusio skonio. Jais kartais būdavo kartinamas alaus.
  • Jauni paprastojo kiečio lapai ir ūgliai gali būti dedami į salotas, iš jų gali būti gaminami įdarai. Didelių kiekių vartoti nerekomenduojama.
  • Tai malonaus kvapo prieskoninis augalas, juo dažniau gardinami mėsos patiekalai.
  • Paprastųjų kiečių eterinis aliejus labai veiksmingai atbaido vabzdžius. Gali būti naudojamas ir kitų augalų apsaugai, tačiu nedideliais kiekiais, nes dideni kiekiai gali stabdyti saugomo augalo augimą.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [34] Gudžinskas Zigmantas, Rašomavičienė Birutė. „Lietuvos prieskoniniai augalai. Pamėgti ir mažiau žinomi, gerinantys savijautą ir nuotaiką“ Kaunas: Šviesa 2008. ISBN 978-5-430-04825-9
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4
  • [84] H. Dudėnas, J. Ginevičius, St. Gudanavičius. „Vaistingieji augalai (Katalogas)“ Vilnius: Mokslas, 1976.
  • [82] Grigas, Algirdas „Lietuvos augalų vaisiai ir sėklos“ Vilnius: Mokslas, 1986.
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: 19 sausio, 2018

Susiję straipsniai