Beržas, karpotasis (lot. Betula pendula L.)

Beržas gerai žinomas medis, kuris naudojamas medicinoje ir pramonėje. Gydomosiomis savybėmis pasižymi beveik visos beržo dalys, pradedant sula baigiant jaunomis šakelėmis bei derva. Geriausiai žinomos  šlapimą bei tulžį varančios, prakaitavimą skatinančios bei organizmą stiprinančios savybės, kuriomis pasižymi pumpuruose bei lapuose besikaupiančios medžiagos. Būtina nepamiršti antibakterinių ir grybelius naikinančių savybių,  jos būdingesnės iš beržo pagamintai dervai. Iš beržo pagamintų nuovirų, arbatų reikėtų nevartoti jei sutrikusi inkstų veikla.

Kontraindikacijos

Iš beržo pumpurų bei lapų pagamintų nuovirų ir arbatų nenaudoti sutrikus inkstų veikalai.

Vaistinės savybės

Lapuose ir pumpuruose esančios medžiagos naikina grybelius, bakterijas, skatina šlapimo bei tulžies išsiskyrimą, prakaitavimą, padeda esant skrandžio, dvylikapirštės žarnos opaligei, reumatui. Nuoviru galima plauti galva pleiskanojant.

Pumpuruose yra vitamino C ir mineralinių medžiagų, dėl to arbatą naudinga gerti esant nusilpusiam organizmui.

Liaudies medicina siūlo naudoti beržo lapų kompresus reumato paveiktiems sąnariams, ilgai negyjančioms žaizdoms gydyti.

Iš beržo gaminamas degutas, kuris pasižymi antimikrobinėmis, grybelius naikinančiomis, sunkias odos ligas gydančiomis savybėmis.

Beržo sula  naudinga sergantiems mažakraujyste, nusilpus organizmui, sergant  furunkulioze, turintiems šlapimtakiuose akmenų.

Rinkimas ir laikymas

Liaudies medicina naudojo beržo lapus, vantas, pumpurus, sulą bei dervą. Vaistinei žaliavai tinka karpotasis bei plaukuotasis beržai. Vaistinę žaliavą būtina rinkti toliau nuo kelių bei gausiai gyvenamų vietų.

Lapai renkami pavasarį kol dar jauni, skinami geriau nuo genimų, nukirstų medžių, kad nebūtų pakenkta augančiajam. Džiovinami nuo saulės apsaugotoje patalpoje. Sudžiuvę būna žalsvos spalvos, kvapnūs, sutraukiančio skonio. Tinka vartoti vienerius metus.

Beržo pumpurai skinami nuo jaunų šakelių, dar nesusprogus, kovo-balandžio mėnesiais. Pumpurai lengvai atsiskiria nuo šakų, tačiau pasitaiko pasidengusių derva, dėl to būna lipnūs, tepa pirštus. Surinkti pumpurai džiovinami iki 30 o C temperatūroje. Sudžiovinti beržo pumpurai tinka vartoti dvejus metus.

Sula leidžiama vos nutirpus ledui ir ėmus trauktis įšalui, dažniausiai kovo – balandžio mėnesiais. Sulai rinkti yra žinomi keli būdai, tačiau priimtinesnis, kamieno pragręžimas.  Padarius kamiene ertmę, į ją arba po ja kalamas lovelis, per kurį teka sula. Baigus sulą tekinti, būtina skylę užkalti, kad medis neužsikrėstų infekcija.

Iš beržo šakų rišamos vantos, kurios džiovintos ar tik surištos naudojamos pirčių procedūroms, dezinfekuoja odą, gerina kraujo apytaką.

Kiti naudojimo būdai

Iš beržo tošies gamintas apavas, įvairūs indai. Mediena tinka malkoms, baldams, fanierai, slidėms bei rogutėms gaminti. Iš plonų šakelių žiemą ir pavasarį rišamos šluotos.

Iš aktyvuotos beržo medienos anglies gaminamos tabletės, kurios vartojamos apsinuodijus.

Stiprus beržo lapų nuoviras šviesina plaukus.

Įdomūs faktai

Ant beržo kamieno įsikuria vaistinėmis savybėmis pasižymintis grybas – įžulnusis skylenis (dar vadinamas juoduoju beržo grybu).

Beržų pumpurus lesa tetervinai, kurapkos.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

• Vasiliauskas Juozas. “Gamtos vaistinė: žolelių antpilai, nuovirai, pavilgai, vonios nuo visų ligų” Vilnius: Alma littera 2010, p. 290-293. ISBN 978-9955-38-583-7.
• Jaskonis Juozas. “Augalai – mūsų gyvenimas” Vilnius: Algimantas, 1996, p. 36-38. ISBN 9986-509-24-6
• [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
• [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1