Malšina Skausmą

Sinonimai Lietuvių liaudis pipirmėtę taip pat vadino: mėta, šaltmėtė, šaltmėtrė. Kontraindikacijos Pasitaiko asmenų alergiškų pipirmėtėms. Taip pat nerekomenduojama naudoti sergant tulžies akmenlige. Vaistinės savybės Pipirmėtės preparatai pasižymi pykinimą slopinančiomis, virškinimą gerinančiomis, žarnyno spazmus mažinančiomis, dezinfekuojančiomis, skausmą malšinančiomis savybėmis. Pipirmėtės žaliava naudojama įvairiuose gydomuosiuose mišiniuose kurie skirti gydyti kraujagyslių ligas, nemigą, bronchitą, slogą, jūros ligą, neurozes. […]

Skaityti visą straipsnį Pipirmėtė, paprastoji (lot. Mentha × piperita L.)

Sinonimai Lietuvių liaudis vaistinę šunvyšnę taip pat vadino: durnažolė, Rymo ropikės, skirpstuogė, velnio vyšnia, vilkvyšnė. Kontraindikacijos Augalas nuodingas. Juo gali apsinuodyti vaikai suvalgę tamsiai violetinių uogų. Šunvyšnių preparatai nenaudojami sergant glaukoma, esant širdies aritmijai, padidėjus prostatai, esant nemigai ar neurozėms. Didinant šunvyšnių preparatų dozes gali sutrikti centrinės nervų sistemos veikla, sausėti burnos gleivinė. Lašinant į […]

Skaityti visą straipsnį Šunvyšnė, vaistinė (lot. Atropa belladonna L.)

Sinonimai Lietuvių liaudis valgomąjį salierą taip pat vadino: bitūnė, mirgeliai. Kontraindikacijos Pasitaiko salierams alergiškų asmenų. Taip pat salierų preparatų nerekomenduojama naudoti asmenims, sergantiems lėtiniu inkstų nepakankamumu. Vaistinės savybės Salieruose besikaupiančios medžiagos pasižymi skausmą malšinančiomis, bakterijas naikinančiomis, medžiagų apykaitą gerinančiomis, apetitą didinančiomis, miego kokybę gerinančiomis, lytinį pajėgumą didinančiomis savybėmis. Dėl to salierų preparatai naudojami esant neurozėms, […]

Skaityti visą straipsnį Salieras, valgomasis (lot. Apium graveolens L.)

Sinonimai Liaudis rūtas taip pat vadino: lakaryčia, plikoji rudmenė, sadybžolė, saldžiuška, saldmedėlis. Kontraindikacijos Žaliosios rūtos preparatai gali sukelti galvos svaigimą, traukulius, sukelti blogą nuotaiką, nuovargį. Vengti tiesioginio kontakto su oda, tai gali sukelti pigmentines dėmes, net žaizdas, kurios sunkiai gyja. Toks rūtų poveikis stipresnis saulėtą dieną. Prieskoniniais tikslais naudoti itin mažais kiekiais. Nevartoti nėščioms moterims, gali […]

Skaityti visą straipsnį Rūta, žalioji (lot. Ruta graveolens L.)

Sinonimai Liaudis juodąją drignę taip pat vadino: drignis, drigniažolė, durnažolė, miegažolė. Kontraindikacijos Augalas labai nuodingas. Gydytis patiems, naudojant juodosios drignės preparatus, nerekomenduojama. Apsinuodijimo požymiai ir pirmoji pagalba Apsinuodijus juodosiomis drignėmis dažnėja pulsas, išsiplečia akių vyzdžiai, kankina troškulys, ima skaudėti galvą. Ligoniui reikia gerti aktyviąją anglį, plauti skrandį, kreiptis į medikus, nurodant galimą apsinuodijimo priežastį. Vaistinės […]

Skaityti visą straipsnį Drignė, juodoji (lot. Hyoscyamus niger L.)

Sinonimai Liaudis vaistinę balatašaknę dar vadino: kurvažole, strėnų žolės, vasarūnė. Kontraindikacijos Augalas nuodingas, nerekomenduojama gydytis savo nuožiūra, nepasitarus su gydytoju. Vaistinės savybės Vaistinėje balatšaknėje esančios medžiagos veikia sutraukiančiai, malšina skausmą ir uždegimą, dėl to naudojama sergant rematu, esant skrandžio opoms, kraujuojant, sumušimams gydyti, esant hemorojui. Išoriškai balatašaknių šakniastiebių nuoviru liaudis naikino strazdanas. Rinkimas ir laikymas […]

Skaityti visą straipsnį Baltašaknė, vaistinė (lot. Polygonatum odoratum (Mill.) Druce)

Sinonimai Liaudis baltalksnį taip pat vadino: baltakarnis alksnis. Kontraindikacijos Šalutinio poveikio naudojant balatalksnio preparatus nepastebėta. Vaistinės savybės Baltalksnio vaistinėje žaliavoje kaupiasi medžiagos, kurios pasižymi dezinfekuojančiomis, sutraukiančiomis savybėmis. Tad išoriškai jo preparatai naudoti žaizdoms, sužeidimams gydyti, esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms. Baltalksnis naudotas persišaldžius, sergant reumatu, podagra. Išoriškai liaudis naudojo baltalksnio vaisių nuovirą, juo buvo […]

Skaityti visą straipsnį Baltalksnis (lot. Alnus incana Moench)

Sinonimai Lietuvių liaudis miškinę sidabražolę taip pat vadino: dagiukas, degimo žolė, degsnys, gumbučiai, gumbo žolė, kondrotas, senšaknė, trakažolė. Kontraindikacijos Kartais miškinės sidabražolės preparatai gali sukelti pykinimą ar vėmimą. Jos preparatų nerekomenduojama naudoti kai padidėjęs kraujo krešumas, sutrikusi skrandžio veikla, užkietėję viduriai. Vaistinės savybės Miškinės sidabražolės šakniastiebiuose kaupiasi medžiagos, kurios pasižymi sutraukiančiu, mikrobus bei blogus kvapus […]

Skaityti visą straipsnį Sidabražolė, miškinė (lot. Potentilla erecta (L.) Raeusch.)

Sinonimai Lietuvių liaudis plačialapį šaukštį taip pat vadino: dubosai, palstriekos, pastrielka. Kontraindikacijos Šaukščio preparatus patariama naudoti atsargiai, kai sergama kepenų ligomis. Vaistinės savybės Šaukščio vaistinėje žaliavoje kaupiasi medžiagos pasižyminčios skausmą malšinančiomis, spazmus atpalaiduojančiomis, raminančiomis savybėmis. Dėl to naudojamas esant nemigai, neurozėms, skaudant galvai. Išoriškai lapai naudojami žaizdoms ir odos ligoms gydyti. Šaukščio lapų dedama ruošiant […]

Skaityti visą straipsnį Šaukštis, plačialapis (lot. Petasites hybridus (L.) G.Gaertn., B.Mey. & Scherb.)

Eglę pažintume daugelis, bet patikėti tuo, kad Lietuvoje natūraliai auga tik viena jos rūšis  – nelengva. Juk miške jos visos atrodo tokios skirtingos. Vienos aukštos ir vešlios, tuo tarpu kitos nedidelės ir retu vainiku, o šakos išsidėstę įvairiausiai. Kaip ten bebūtų, eglėmis ir jų žaluma galime džiaugtis visus metus. O kalendoriniams metams artėjant į pabaigą […]

Skaityti visą straipsnį Eglė, paprastoji (lot. Picea abies (L.) H.Karst.)