Žiognagė, geltonoji (lot. Geum urbanum L.)

Sinonimai

Lietuvių liaudis geltonąją žiognagę taip pat vadino: binčius, dagutis, diegiažolė, dygulis, dygžolės, gegutės puodelis, gegutės pupelė.

Kontraindikacijos

Nerekomenduojama naudoti ilgą laiką, nes gali sutrikti skrandžio ir virškinamojo trakto veikla ar net apsireikšti vėmimas. Taip pat vengti sumažėjus skrandžio rūgštingumui, lėtiniu gastritu.

Vaistinės savybės

Geltonosios žiognagės vaistinėje žaliavoje kaupiasi medžiagos, kurios pasižymi sutraukiančiomis, raminančiai veikiančiomis, uždegimus slopinančiomis, atsikosėjimą lengvinančiomis savybėmis. Dėl to žiognagės preparatai naudoti viduriuojant, padidėjus skrandžio rūgštingumui, esant skrandžio gleivinės uždegimui, atsikosėjimui palengvinti.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai kasami geltonųjų žiognagių šakniastiebiai (ruošiami rugsėjo-spalio mėnesiais). Nuvalomos žemės, Šakniastiebius geriausia džiovinti šildomose džiovyklose, tuomet geriau išsaugomas būdingas kvapas. Tolimesniam naudojimui šakniastiebiai laikomi sandariuose induose. Vartoti tinka iki 1 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

Šakniastiebiuose:

• eterinis aliejus
  • eugenolis
• monoterpenai
• seskviterpenai
• dervos
• raugai
• katechinai
• sacharidai
  • gliukozė
  • fruktozė
  • sacharozė
• mineralinės medžiagos
• rūgštys
  • • galo
    • elago
    • protokatecho
    • kavos
  • chlorogeno

Naudojimas maistui

Naudojama maisto gaminiams ir gėrimams aromatizuoti. Suteikia į gvazdikėlius panašų aromatą.

Jauni, švieži augalo lapai ir ūgliai naudojami maistui. Iš jų ruošiamos salotos, dedama į sriubas.

Paplitimas

Geltonoji žiognagė Lietuvoje papalitusi savaime. Aptinkama visoje respublikoje. Auga krūmynuose, miško aikštelėse, prie kelių, parkuose, dažniau lapuočių ar mišriuose miškuose.

Lietuvoje auga daugiau žiognagių rūšių.

Kiti faktai

• Augale kaupiasi dažinės medžiagos

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

• [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
• [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
• [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4
• [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1