Vingiorykštė, pelkinė (lot. Filipendula ulmaria (L.) Maxim.)

Prasidedant vasarai šlapios pievos bei vandens telkinių pakrantės pasipuošia šviesiais ir itin kvapniais žiedais – tai pelkinė vingiorykštė. Dabar dažnai ją pamatysime augančią ne tik laukinėje gamtoje, bet ir gėlyne.

Liaudies medicina dažniau naudoja vingiorykščių žiedynus, kurie pasižymi organizmą stiprinančiomis, skysčius varančiomis, antibakterinėmis savybėmis. Tad sergant gripu ar sloguojant tai gali būti tinkamas augalas arbatai.

Kaip atskirti pelkinę vingiorykštę

Pradedančiam botanikui ar tiesiog žoliautojui gali būti ne taip lengva atpažinti pelkinę vingiorykšte, tuo labiau jei ją matėte viena kartą nuotraukoje ar per televizorių. Dažniausiai mūsų akis patraukia augalo žiedas, galbūt kvapas, tačiau rečiau pažiūrime į augalo lapus, bet būtent jie mums šį kartą svarbiausi. Mat vingiorykštė dažnai sumaišo su vingiriu, kurio žiedynai bent jau iš toliau labai panašūs. Tiksliau dažniausias apsipažinimas būna radus siauralapį vingiri, nes jo ir pelkinės vingiorykštes aukščiai ir žiedų forma itin panaši. Bet apžiūrėkite rasto augalo lapus ir abejonės bus išsklaidytos. Pelkinės vingiorykštes lapai stambūs ir dantyti, tuo tarpu vingirio – labai smulkūs.

Kontraindikacijos

Vingiorykštės preparatų nerekomenduojama naudoti esant padidėjusiam kraujo krešumui, esant stipriai alergijai aspirinui.

Vaistinės savybės

Vingiorykštės preparatai skatina skysčių, tulžies išsiskyrimą, turi bakterijas naikinančių, kraujavimą stabdančių savybių. Taip pat naudojama organizmui stiprinti, sergant gripu, sloga, inkstų bei šlapimo takų ligomis.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkami pradedantys skleistis žiedynai, kartais visa antžeminė augalo dalis. Surinkta žaliava džiovinama nuo saulės apsaugotoje, gerai vėdinamoje vietoje paskleidus plonu sluoksniu. Kartais pavartant, kad nepelytų. Esant netinkamoms natūralioms džiovinimo sąlygoms galima džiovinti džiovykloje neaukštoje, iki 35 oC, temperatūroje. Tinkamai paruošta žaliava salstelėjusio kvapo, rūgštoko, sutraukiančio skonio, tinka vartoti vienerius metus.

Pelkinę vingiorykštę galima supainioti su siauralapiu vingiriu.

Paplitimas Lietuvoje

Vingiorykštė aptinkama šalia vandens telkinių, drėgnose, humusingose dirvose. Lietuvoje sutinkamos dvi vingiorykščių rūšys: pelkinė ir paprastoji.

Kiti naudojimo būdai

  • Jauni vingiorykštės lapai ir ūgliai naudojami salotoms.
  • Vingiorykštėje esančios medžiagos paveiktos spalvos fiksatoriais audinius dažo geltonai arba juodai.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas:

  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: 22 sausio, 2018

Susiję straipsniai

Komentarai: 3

  1. Inga parašė:

    turiu džiovintų vingiorykštės žiedų, kam reikia kreipkitės į el. paštą
    as-inga@ya.ru
    Vilnius

  2. Vida parašė:

    Noreciau suzinoti ar su vingiorykste atlikti kokie moksliniai tyrimai.Vienur rasoma,kad tai yra naturalus aspirinas,kitur,kad vingiorykste skatina kraujo kresejima.Aciu

Komentarai