Ugniažolė, didžioji (lot. Chelidonium majus L.)

Jei pamatysite pakrūmėje ar panamėje augantį, geltonai žydintį augalą, kurio lapai ir stiebas padengtas plaukeliais, o perlaužus pasimato ryškiai oranžinės tirštos sultys, žinokite, kad tai ugniažolė. Kai kurie močiutės patarti jos sultimis esate trynę karpas, tad ji dažnai ir vadinta tiesiog karpažole.

Didžioji ugniažolė – nuodingas augalas, tačiau tinkamai surinkta ir naudojama gali pagelbėti numalšinti skausmą, niežulį padėti pašalinti spuogus ar grybelines ligas.

Morfologija

Didžioji ugniažolė – daugiametis žolinis augalas užaugantis iki 30-100 cm aukščio.

Šaknis geltona, liemeninė.

Stiebas šakotas, status, karatais plikas, dažniau padengtas retais plaukeliais.

Lapai giliai plunksniškai skaldyti, augalo apačioje kotuoti, kylant – tampa bekočiais. Apatinė lapo pusė pilkšvai žalia, viršutinė – ryškiai žalia.

Žiedai susitelkę skėčiuose stiebų viršūnėse, žiedkočiai skirtingo ilgio. Žiedas sudarytas iš 4 geltonų, atvirkščiai kiaušiniškų, 0,8-1,5 cm ilgio vainiklapių, bei 2 gelsvų taurėlapių. Purka dviskiautė. Kuokelių daug. Jie ir piestelė vienodo ilgio, dukart trumpesni už vainiklapius. Žydi gegužės – rugsėjo mėnesiais.

Vaisius dviejų dalių, siaura ir ilga dėžutė. 2-5 cm ilgio, 2-3 mm pločio. Prinokusi atsidaro iš apačios į viršų. Sėklos pailgos, juodos, tinkliškai grublėtos, turi skiauterišką sėklagubrį. Jos 1,2-1,7 mm ilgio ir 0,8-1,2 mm pločio. Augalas subrandina iki 35000 sėklų.

Dauginasi sėklomis, kurias išnešioja skruzdėlės, nes ėda mėsingą sėklagubrį.

Kontraindikacijos

Ugniažolė nuodingas augalas. Jos preparatų negalima naudoti nėščioms, krūtimi maitinančioms moterims, vaikams. Ugniažolės negalima naudoti kartu su alkoholiu, esant kepenų veiklos sutrikimų,  ant atvirų žaizdų. Ilgai vartojant gali būti erzinama burnos gleivinė ar oda. Neatsargiai naudojant preparatus į vidų ilgesnį laiką gali būti pakenktos kepenys.

Simptomai apsinuodijus

Vėmimas bei viduriavimas, deginimo jausmas burnos gleivinėje, skausmai šlapimo pūslės srityje, šlapinimasis su krauju. Sunkių apsinuodijimų atvejais ištinka lygiųjų raumenų, lytėjimo nervų ar net centrinės nervų sistemos paralyžius. Mirties atvejai įmanomi paralyžiavus kvėpavimo centrą. Apsinuodijus nedelsiant kvieskite gydytoją. 

Vaistinės savybės

Ugniažolėje kaupiasi medžiagos, kurios pasižymi nuskausminančiu, uždegimą slopinančiu poveikiais. Liaudies medicina naudoja ugniažolės antžeminę dalį bei jos sultis. Dėl antiseptinių savybių ugniažolės sultys naudojamos karpoms, spuogams, grybelinėms ligoms gydyti, slopina niežulį. Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad mišiniai su ugniažole naudoti raupams, odos vėžiui gydyti.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkama ugniažolių žolė, ji pjaunama žydint. Surinkta greitai džiovinama, dažnai vartoma, kad nepradėtų pelyti. Jei smulkinsite džiovintas ugniažoles būkite atsargūs, nes dulkės gali dirginti nosies ir burnos gleivinę.

Naudojamos ir šviežios ugniažolės, jas galima ilgiau išlaikyti tamsioje vietoje, taip pat užšaldyti. Žinant kuriose vietose augo ugniažolė jas galima išsikasti iš po sniego ir naudoti.

Paplitimas Lietuvoje

Ugniažolė dažnas Lietuvos augalas, sutinkamas pakelėse, pagrioviuose, panamėse, mėgsta pavėsingas vietas. Aptinkama vienintelė rūšis – paprastoji ugniažolė.

Kiti naudojimo būdai

  • Ugniažolės preparatus naudoja bitininkai bitėms gydyti.
  • Ugniažolių nuoviras naudojamas daržo kenkėjams naikini.
  • Kosmetikoje ugniažolės dedama į kremus nuo spuogų, jos preparatais naikinami veido šlakai.
  • Išskiriamos sultys naudojamos metalurgijos pramonėje.

Kiti faktai

Oranžinės spalvos augalo sultys tirštos, lipnios, kartaus, deginančio skonio.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [53] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora III“ Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1961.
  • [57] S. Gudanavičius, E. Penkauskienė. „Nuodingieji augalai“ Vilnius: Mintis, 1967.
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: 8 vasario, 2018

Susiję straipsniai

Komentarai: 2

  1. Rūtenis parašė:

    Teko ir man trinti karpą šia vaistažole. Galiu pasakyti, kad tikrai naudingas augalas kovojant su skausmu, spuogais ir pnš.

  2. Juozas parašė:

    Karpos išnyksta patrynus sultimis du-tris kartus. Nepakeičiama žolelė!

Komentarai