Tūbė, didžiažiedė (lot. Verbascum densiflorum Bertol.)

Sinonimai

Lietuvių liaudis didžiažiedę tūbę taip pat vadino: devynjėgė, devynsylė, devynvaistė, divankos, šventrožė, šventa rožė.

Kontraindikacijos

Vartojant didžiažiedžių tūbių preparatus, kontraindikacijos nenurodomos.

Vaistinės savybės

Didžiažiedžių tūbių vaistinėje žaliavoje kaupiasi medžiagos, kurios pasižymi skausmą malšinančiu, atsikosėjimą lengvinančiu, spazmus atpalaiduojančiu poveikiu.

Dėl to tūbės preparatai naudoti sergant tuberkulioze, kokliušu, plaučių uždegimu, bronchine astma, virškinimo sistemos ligomis.

Išoriškai tūbės preparatai naudoti gerklei skalauti kai sergama angina, ryklės uždegimu.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkami didžiažiedės tūbės vainikėliai. Jie skinami žydėjimo metu, liepos – rugpjūčio mėnesiais. Surinkti jie džiovinami paskleisti plonu sluoksniu gerai vėdinamoje vietoje arba džiovykloje kuri šildoma iki 40 laipsnių temperatūros. Tinkamai paruošta žaliava gelsvos spalvos, aromatinga. Tolimesniam naudojimui laikoma sandariuose, stikliniuose induose. Tinka naudoti iki 2 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

Žieduose:

• karotinoidai
• flavonoidai
  • apigeninas
  • kvercetino dariniai
  • liuteolinas
• ligninas
• vaškas
• kumarinai
• polisacharidai
• gleivės
• saponinai
• dažinės medžiagos
  • ksantofilas
  • krocetinas
• iridoidai
  • aukubinas
  • katalpolis
• mineralinės medžiagos
• vitaminas C
• celiuliozė

Paplitimas

Lietuvoje didžiažiedė tūbė – sulaukėję augalas. Aptinkamas miško kirtimuose, žvyro karjerų, žvyrkelių pašonėse.

Lietuvoje augančios tūbių rūšys.

Kiti faktai

• Augalas medingas
• Tai dekoratyvus, nemažas augalas, galintis papuošti darželį ar panamę. Dėl savo dydžio paprastai auginamas pavieniui.

Naudotos literatūros sąrašas

• [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
• [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
• [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1