Svilarožė, vaistinė (lot. Althaea officinalis L.)

Sinonimai

Lietuvių liaudis vaistinę svilarožę taip pat vadino: piliarožė ybiškė, švelnioji ybiškė, šliažas, žiugis.

Kontraindikacijos

Nenurodoma

Vaistinės savybės

Vaistinių svilarožių preparatai pasižymi uždegimus slopinančiomis, atsikosėjimą lengvinančiomis savybėmis. Dėl to naudojamos sergant virškinimo, kvėpavimo takų ligomis.

Rinkimas ir laikymas

Svilarožių šaknys kasamos anksti pavasarį arba rudenį. Iškasus nuo šaknų nupurtomos žemės, toliau jos nuplaunamos, apvytinamos, toliau džiovinama šildomoje džiovykloje iki 60 laipsnių temperatūroje. Tinkamai paruošus šaknys šiek tiek salstelėjusios, malonaus kvapo. Tolimesniam laikymui pakuojama į medžiaginius maišus, laikoma sausoje ir vėsioje vietoje, tinka naudoti iki 3 metų.

Svilarožių lapai skinami visą žydėjimo laiką. Nuskynus paskleidžiami gerai vėdinamoje vietoje arba džiovinami šildomoje džiovykloje, įšilusioje iki 50 laipsnių. Dideli kiekiai lapų pakuojami ir laikomi gerai vėdinamoje, sausoje vietoje. Naudoti tinkami iki 3 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

Lapuose:

  • gleivės
  • eterinis aliejus
  • flavonoidai

Šaknyse:

  • mineralinės medžiagos
  • riebalinis aliejus
  • polisacharidai
  • fitosterinas
  • gleivės
  • pektinai

Paplitimas

Lietuvoje savaime neauga. Dažniau auginamas sodybose, darželiuose kaip dekoratyvinis augalas, rečiau kaip vaistinis.

Lietuvoje auginamos svilarožės.

Kiti faktai

  • Svilarožių sėklos naudojamos lako ir dažų pramonėje, dėl jose esančio aliejaus.

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: vasario 7, 2018

Susiję straipsniai

Komentarai