Sidabražolė, krūminė (lot. Potentilla fruticosa L.)

Sinonimai

Lietuvių liaudis krūminę sidabražolę taip pat vadino: sidabražolkrūmis, potentilija.

Kontraindikacijos

Nenurodoma.

Vaistinės savybės

Krūminės sidabražolės vaistinėje žaliavoje kaupiasi medžiagos kurios pasižymi sutraukiančiu, mikrobus naikinančiu, organizmą aktyvinančiu, bei atsikosėjimą lengvinančiu poveikiu. Žinomos tulžies išsiskyrimą bei prakaitavimą skatinančios savybės.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkami krūminių sidabražolių žiedai ir lapai. Jie skinami nuo bent jau 4 metus augusių, gausiai žydinčių krūmų. Nuskinti žiedai ar augalo viršūnės paskleidžiamos plonu sluoksniu gerai vėdinamoje vietoje arba džiovinama šildomoje džiovykloje įšilusioje iki 45 laipsnių. Paruošta žaliava laikoma sandariuose induose, tinka naudoti iki 1 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

Žieduose ir lapuose:

• flavonoidai
• fenolkarboninės rūgštys
  • kavos
  • ferulo
  • sinapo
  • elago
  • kumaro
  • chlorogeno
• raugai
• chlorofilai
• karotinoidai
• vitaminas C

Paplitimas

Lietuvoje krūminė sidabražolė savaime neauga, auginama parkuose, mėgėjų želdynuose. Išvesta įvairių dekoratyvinių veislių.

Be krūminės sidabražolės Lietuvoje auginama ir gali augti nemažai (>20) kitų sidabražolių rūšių.

Kiti faktai

• Augalas dekoratyvus, pakenčia karpymą, užterštą orą. Tad tinka gyvatvorių formavimui, auginimui miestuose, šalia gamyklų.
• Krūminė sidabražole – medingas augalas.

Naudotos literatūros sąrašas

• [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
• [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
• [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1