Šeivamedis, juoduogis (lot. Sambucus nigra L.)

Sinonimai

Lietuvių liaudis juoduogį šeivamedį taip pat vadino: juodasis bezdas, kiaurmedis, sambė, štrukas.

Kontraindikacijos

Kontraindikacijų nenurodoma

Vaistinės savybės

Šeivamedžio vaistinėje žaliavoje kaupiasi medžiagos, kurios pasižymi prakaitavimą skatinančiomis, atsikosėjimą lengvinančiomis, uždėgimą ir temperatūrą mažinančiomis, organizmo bendrą atsparumą didinančiomis savybėmis. Dėl to šeivamedžio preparatai naudojami sergant gripu, bronchitu, šlapimo pūslės ligomis, peršalus.

Juodojo šeivamedžio vaisai pasižymi vidurius laisvinančiomis savybėmis.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkami juoduogio šeivamedžio žiedynai ir vaisiai. Žiedynai skinami vasaros pradžioje gegužę-birželį pačiu šeivamedžio žydėjimo metu. Surinkti žiedynai paskleidžiami gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Išdžiuvusi žaliava būna gelsvos spalvos, salstelėjusio skonio. Tolimesniam laikymui pakuojama į popierinius maišus ir laikoma geria vėdinamoje ir vėsioje vietoje. Naudoti tinka iki 3 metų.

Šeivamedžio vaisiai renkami rudenį. Nuskynus jie apvytinami, tuomet baigiami džiovinti šildomoje džiovykloje įšilusioje iki 70-80 temperatūros. Išdžiuvę vaisiai mažai aromatingi, raukšlėti, raudonu minkštumu, saldžiarūgščio skonio. Tolimesniam naudojimui pakuojami į maišus, laikomi sausoje ir vėsioje vietoje. Naudoti tinka iki 2 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

Vaisiuose:

  • flavonoidai
    • hiperozidas
    • izokvercitrinas
    • rutinas
  • organinės rūgštys
    • citrinų
    • obuolių
  • askorbo rūgštis
  • raugai
  • sacharidai
  • gliukozė
  • fruktozė
  • glikozidai
    • chrizanteminas
    • sambucinas
    • sambucianinas
  • eterinis aliejus

Žieduose:

  • eterinis aliejus
  • glikozidai
    • sambunigrinas
  • vitaminas C
  • gleivės
  • mineralinės medžiagos
  • flavonoidai
    • astragalinas
    • hiperozidas
    • izokvercitrinas
    • kvercetinas
    • tutinas
  • organinės rūgštys
    • acto
    • obuolių
    • valerijonų
  • rūgštys
    • chlorogeno
    • ferulo
    • kavos

Naudojimas maistui

Prinokę juoduogio šeivamedžio vaisiai naudojami maistui. Iš jų ruošiami kepinių įdarai, kisielius.

Paplitimas

Lietuvoje savaime neauga. Auginamas senose sodybose, soduose, parkuose, jai apželdinami šlaitai, vandens telkinių pakrantės.

Be juoduogio šeivamedžio Lietuvoje auginamos dar kelios rūšys.

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: vasario 12, 2018

Susiję straipsniai

Komentarai