Rūgtis, dėmėtasis (lot. Persicaria maculosa Gray)

Dažnai sutinkamas drėgnose augimvietės dėmėtasis rūgtis liaudies medicinoje dažniausiai naudojamas kraujavimui stabdyti.

Sinonimai

Lietuvių liaudis dėmėtajį rūgtį taip pat vadino: karčiokšlis, rūgštis, rukutis.

Kontraindikacijos

Dėmėtojo rūgties preparatų nerekomenduojama naudoti kai padidėjęs kraujo krešumas.

Vaistinės savybės

Liaudies medicina rūgties prieparatus naudojo kaip efektyvią kraujavimą stabdančia priemonę žaizdoms gydyti, esant hemorojui, kraujuojant iš gimdos.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkamos jaunos augalo viršūnės jam pradedant žydėti (liepą – rugpjūtį). Surinkta žolė plonu sluoksniu džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, tinkamai paruošta – bekvapė, kartaus skonio. Tinka naudoti iki 2 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

• flavonoliai:
  • kvercetino dariniai
• flavonoidai:
  • kvercetino dariniai:
    • avikuliarinas
    • hiperozidas
    • kvercitrinas
• rūgštys:
  • sviesto
  • acto
• mineralinės medžiagos
• raugai
• vitaminai: C, K, B grupė
• flobafenai
• eterinis aliejus

Paplitimas

Lietuvoje dėmėtasis rūgtis labai dažnas. Aptinkama nemažai savaiminių genties augalų. Yra polimorfinų rūšių, dėl to sistematika sudėtinga, literatūroje informacija prieštaringa.

Kiti naudojimo būdai

• Augalas dekoratyvus iš genties augalų išvesta nemažai dekoratyvinių veislių auginamų gėlynuose.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

• [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
• [53] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora III“ Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1961.
• [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
• [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1