Pūkelis, pelkinis (lot. Gnaphalium uliginosum L.)

Sinonimai

Lietuvių liaudis pelkinį pūkelį taip pat vadino: baltikė, katkojė, žyvatrama.

Kontraindikacijos

Pelkinio pūkelio preparatų nerekomenduojama naudoti viduriuojant, kai padidėjęs kraujo krešumas.

Vaistinės savybės

Pelkinio pūkelio vaistinėje žaliavoje kaupiasi medžiagos, kurios pasižymi raminančiomis, mikrobus naikinančiomis, kraujo krešėjimą stiprinančiomis savybėmis. Dėl to jo preparatai naudojami sergant hipertonine liga, cukralige, esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms.

Išoriškai pūkelio preparatai naudoti odos ligoms, nudegimams, sunkiai gyjančioms žaizdoms gydyti.

Rinkimas ir laikymas

Pelkinio pūkelio antžeminė dalis renkama jo žydėjimo pradžioje (birželį – liepą). Tuomet surinkta žaliava paskleidžiama plonu sluoksniu geria vėdinamoje vietoje arba džiovykloje įšilusioje iki 40 laipsnių temperatūros. Tinkamai paruošta būna saldžiarūgštė ir silpno kvapo. Vėlesniam naudojimui pakuojama į popierinius maišelius ir laikoma vėsioje bei geria vėdinamoje vietoje. Tinka naudoti iki 2 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

Žolėje

  • karotinoidai
  • flavonidai
  • eterinis aliejus
  • raugai
  • dervos
  • fitosterinai

Paplitimas

Lietuvoje pelkinis pūtelis paplitęs savaime. Be jo aptinkamos dar dvi pūkelių genties augalų rūšys.

Įprastai pelkinis pūkelis auga drėgnose vietose, pievose, išdžiuvusiose balose, grioviuose, kartais pasėliuose, ganyklose.

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: sausio 12, 2018

Susiję straipsniai

Komentarai