Ožiarūtis, vaistinis (lot. Galega officinalis L.)

Sinonimai

Lietuvių liaudis vaistinį ožiarūtį taip pat vadino: ožio rūtos, žirnytės.

Kontraindikacijos

Nurodoma kad augalas nuodingas ir mažai tyrinėtas. Naudoti ožiarūčio preparatus savigydai nerekomenduojama.

Vaistinės savybės

Vaistinio ožiarūčio preparatai pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiomis, mikrobus naikinančiomis savybėmis. Nurodomos vidaus organų lygiuosius raumenis tonizuojančios savybės.

Siūloma vaistinio ožiarūčio preparatus naudoti sergant lengvomis cukraligės formomis.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkama vaistinio ožiarūčio žolė. Ji pjaunama du kartus metuose. Pirmą kartą žydėjimo metu (liepos mėnesį), o antrą kartą rudenį.

Surinkta žaliavai džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba šildomoje džiovykloje iki 50 laipsnių temperatūroje. Tinkamai paruošta pakuojama į maišus ir laikoma gerai vėdinamoje patalpoje, atskirai nuo kitų vaistinių žaliavų. Tinkamai laikoma gali būti naudojama iki 2 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

• žolėje
  • galeginas
  • liuteolinas
  • galiuteolinas
  • kartumynai
• lapuose
  • karotinoidai
  • askorbo rūgštis
• sėklose
  • riebalinis aliejus
  • sacharidai
  • saponinai

Paplitimas

Lietuvoje savaime nepaplitęs. Kartais auginamas kolekciniuose želdiniuose bei botanikos soduose.

Kiti faktai

• Vaistiniai ožiarūčiai auginami kaip pašariniai augalai
• Veterinarijoje žolė siūloma pieno išsiskyrimui skatinti

Naudotos literatūros sąrašas

• [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
• [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
• [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1