Grikis, sėjamasis (lot. Fagopyrum esculentum Moench)

Kontraindikacijos

Sėjamojo grikio preparatai nenaudojami, jei asmeniui padidėjęs kraujo krešumas. Taip pat pasitaiko grikiams alergiškų žmonių.

Vaistinės savybės

Sėjamajame grikyje kaupiasi veikliosios medžiagos pasižyminčios kraujagyslių sieneles stiprinančiomis savybėmis, naudojamos išsiliejus kraujui akies tinklainėje, sergant reumatu.
Liaudies medicina išoriškai grikių preparatus naudojo pūliniams bei žaizdoms gydyti. Taip pat sergant reumatu, mažakraujyste, hipertonine liga, esant kosuliui.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkama grikių žolė. Pjaunamos apie 35 cm ilgio augalo viršūnės, žydėjimo pradžioje. Surinkus, paskleidžiamos džiūti gerai vėdinamoje vietoje arba džiovinamos džiovykloje iki 40 laipsnių temperatūroje. Išdžiuvus laikoma popieriniuose maišuose gerai vėdinamoje, sausoje vietoje. Tinka vartoti iki 2 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

• proteinai
• rutinas
• chlorogeno rūgštis
• protokatecho rūgštis
• kavos rūgštis
• askorbo rūgštis
• folio rūgštis
• galo rūgštis
• vitaminai
• mineralinės medžiagos
• krakmolas
• baltymai

Naudojimas maistui

Sėjamasis grikis vertingas maistinis augalas iš kurio paruoštų vaisių (kruopų) verdamos košės, sriubos, kepami blynai, apkepai, kotletai. Iš mirkytų ir daigintų grikių ruošiamos salotos, užtepėlės, įdarai.

Paplitimas

Lietuvoje sėjamasis grikis dažnai auginamas, pasitaiko sulaukėjusių, dažniausiai pietrytiniuose rajonuose. Be sėjamojo grikio auginama dar viena rūšis – totorinis grikis.

Kiti faktai

• Sėjamasis grikis – medingas augalas. Jo medus tamsus, kvapnus ir gero skonio. Nektaro išskyrimas labai priklauso nuo oro sąlygų 200-500 kg/h. Sausros atveju jo beveik neišskiria.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

• [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
• [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
• [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1