Dedešva, miškinė (lot. Malva sylvestris L.)
Anksčiau naudoti vardai
- Dedešva, tamsiažiedė
Sinonimai
Liaudis miškinę dedešva taip pat vadino: dedešra, girnelės, roželės.
Kontraindikacijos
Vartojant miškinės dedešvos preparatus saikingai, šalutinis poveikis nepastebėtas.
Vaistinės savybės
Miškinės dedešvos lapuose ir žieduose kaupiasi medžiagos pasižyminčios apgleivinančiu, sutraukiančiu, raminančiu poveikiu. Dėl to jie naudojami kosėjant, peršalus, užkimus. Išoriškai ruošiami kompresai, pavilgai, kuriais gydomos odos ligos, guzai, patinimai, sumušimai.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai renkami miškinės dedešvos žiedai ir lapai. Be miškinės dedešvos, vaistinei žaliavai ruošti tinka paprastoji dedešva ir aukštoji dedešva.
Žiedai skinami vasarą augalui pradėjus žydėti. Renkami pradedantys žydėti, ne pilnai išsiskleidę žiedai. Nuskynus džiovinami gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Tinkamai paruošus vaistinę žaliavą galima naudoti iki 2 metų.
Dedešvų lapai renkami prieš žydėjimą ir augalui žydint. Nuskynus džiovinami nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje arba džiovykloje šildant iki 50 laipsnių temperatūros. Tinkamai paruošta vaistinė žaliava gali būti naudojama iki 3 metų.
Augale aptinkamos cheminės medžiagos
- eterinis aliejus
- askorbo rūgštis
- raugai
- karotinas
- gleivės
- polisacharidai
- mineralinės medžiagos
Išskirtinai žieduose randamas – malvinas.
Naudojimas maistui
Dėl malonaus saldoko skonio, dedešvų žolė naudojama salotoms. Galima vartoti šviežią arba virtą.
Paplitimas
Lietuvoje miškinė dedešva – užneštinis augalas, aptinkama retai. Dažniau auginama želdiniuose. Lietuvoje auga arba yra dažniau auginamos 9 dedešvų genties rūšys.
Kiti faktai
- Žieduose kaupiasi dažinės medžiagos, kurios tinkamos gėrimams, medvilnei dažyti.
- Dedešvos dekoratyvios, dėl to mėgstamos gėlių augintojų, sodininkų.
Naudotos literatūros sąrašas
- [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
- [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4
- [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1