Čiužutė, dirvinė (lot. Thlaspi arvense L.)
Sinonimai
Liaudis dirvinę čiužutę dar vadino: untytės, berlingytė, blakiažolė, česnakėlis, česnakinės, česnakžolė, šarkos česnakas, kolyta, kolytai, maišelninkas, makšnuva, pinigėliai, plokštė, šilingėlė, traiduonė, žvaguliukai.
Morfologija
Dirvinė čiužutė – vienmetis 15-60 cm aukščio žolinis augalas.
Lapai stambiai dantyti, apatiniai – siaurėjantys į lapkotį, kastuviški arba atvirkščiai kiaušiniški. Viršutiniai lapeliai strėliški, pusiau apkabinantys stiebą.
Žiedai smulkūs. Vainiklapiai balti, lygiakraščiai. Dulkinės geltonos spalvos. Gausiausiai žydi gegužę – birželį, tačiau pirmieji pražysta balandžio pabaigoje, o žydinčių augalų pasitaiko iki pat rudens pabaigos.
Vaisius – sparnuota, apvali, suplota ankštarėlė. Jos viduje 14 juodų raukšlėtų sėklų. 1000 sėklų sveria 1,2-1,8 gramo. Vienas augalas vidutiniškai užaugina 500-2100 sėklų, kartais net 10000. Dirvoje sėklos daigios iki 10 metų.
Dauginasi sėklomis. Pasisėja savaime. Per metus Lietuvos gamtinėmis sąlygomis gali užauginti dvi generacijas.
Kontraindikacijos
Didesni kiekiai dirvinės čiužutės preparatų gali sumažinti leukocitų kiekį kraujyje. Tuomet gali kilti pykinimas, svaigti galva.
Vaistinės savybės
Dirvinės čiužutės preparatai pasižymi organizmą valančiomis, prakaitavimą skatinančiomis, uždegimą slopinančiomis savybėmis. Liaudyje jos naudotos esant akių, kepenų, prostatos ligoms, po gimdymo kylantiems skausmams malšinti.
Dirvinės čiužutės preparatuose yra junginių veiksmingai stabdančių stafilokokų ir streptokokų dauginimasį.
Rinkimas ir laikymas
Dirvinės čiužutės žolė renkama augalui žydint. Džiovinama paskleidus plonu sluoksniu.
Sėklos renkamos kai ankštarėlės pagelsta. Tuomet nupjauti augalai rišami kūleliais, aprišami marle ar kita medžiaga, kad neišbyrėtų sėklos. Augalams baigus džiūti, o sėkloms bręsti – sėklos kuliamos, tuomet išvalomos ir laikomos sandariuose induose.
Paplitimas
Lietuvoje dirvinė čiužutė labai dažna. Mėgsta molingą dirva, dažniausiai aptinkama pakelėse, dirvonuose, šiukšlynuose, daržuose, šlaituose. Dažna piktžolė. Be dirvinės čiužutės Lietuvoje aptinkama:
- Šlaitinė čiužutė (Thlaspi perfoliatum L.)
Kiti naudojimo būdai
- Jauni čiužučių lapai, nedideliais kiekiais, gali būti naudojami salotoms. Juose iki 54% baltymų. Augalai pradėjus žydėti tampa kartūs.
- Sėklos naudojamos kaip prieskoniai. Seniau itin populiarūs rūkytų mėsos gaminių gardinimui.
Kiti faktai
- Galvijai suėdę didelį kiekį dirvinės čiužutės gali apsinuodyti.
- Minima, kad čiužučių sėklų išspaudų priėdę galvijai duoda česnako kvapą turintį pieną.
- Sėklose iki 20-35% (iki 60%) aliejų.
Galerija
-
- Dirvinė čiužutė
-
- Čiužutės sėklų dėžutės
-
- Čiužutės sėklų dėžutės
-
- Čiužutės sėklų dėžutės
-
- Dirvinės čiužutės žiedai
-
- Čiužutės sėklų dėžutės
-
- Čiužutės sėklų dėžutės
-
- Čiužutė brandina sėklas
-
- Žydi dirvinė čiužutė
-
- Žydi dirvinė čiužutė
-
- Žydi dirvinė čiužutė
-
- Dirvinė čiužutė
Naudotos literatūros sąrašas
- [53] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora III“ Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1961.
- [7] Gudžinskas Zigmantas, Balvočiūtė Jadvyga. “Lietuvos vaistiniai augalai: pažįstami, bet nežinomi, kūno sveikatai, sielos džiaugsmui” Kaunas: Šviesa, 2008. ISBN 5-430-04643-4.
- [82] Grigas, Algirdas „Lietuvos augalų vaisiai ir sėklos“ Vilnius: Mokslas, 1986.
- [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas” Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4
- [34] Gudžinskas Zigmantas, Rašomavičienė Birutė. „Lietuvos prieskoniniai augalai. Pamėgti ir mažiau žinomi, gerinantys savijautą ir nuotaiką“ Kaunas: Šviesa 2008. ISBN 978-5-430-04825-9
- [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
- [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1