Apynys, paprastasis (lot. Humulus lupulus L.)

Apynius pažįstame iš to, kad jų dedama į alų ar girą, tačiau tai ne vienintelis būdas panaudoti šį augalą. Iš standžių stiebų gali būti gaminamas pluoštas virvėms, o spurguose esančios medžiagos turi gydomųjų savybių. Seniau šis augalas buvo taip vertinamas, kad juo buvo mokamos duoklės, o už naikinimą ar svetimų apynių skynimą griežtai baudžiama.

Kontraindikacijos

Apynių preparatų neduoti mažiems vaikams, nėščioms moterims, taip pat nenaudoti ilgą laiką. Ilgas vartojimas gali neigiamai įtakoti centrinę nervų sistemą, pakenkti lytiniam aktyvumui.

Vaistinės savybės

Apynio spurguose esančios medžiagos pasižymi raminančiomis, bakterijas bei grybelius naikinančiomis savybėmis. Gali būti naudojamas esant nemigai, nerimui, virškinimo sutrikimams.

Rinkimas ir laikymas

Rugsėjį- spalį skinami apynių spurgai. Surinkta žaliava džiovinama paskleidus plonu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 45°C temperatūroje. Paruošta žaliava tinka naudoti 3-4 metus.

Paplitimas Lietuvoje

Sutinkamas gana dažnai, mėgsta augti vandens telkinių pakrantėse, pamiškėse. Kartais sudaro didelius sąžalynus.

Auginimas

Kadangi apynys vijoklinis augalas jam reikalingos atramos kuriomis augalas galėtų kopti aukštyn. Nemėgsta atvirų vietų, tačiau reikalinga ne visiškai nuo vėjo izoliuota augimvietė, nes vėjas platina žiedadulkes.

Kiti naudojimo būdai

Iš apynio spurgų gaminamas ekstraktas ir naudojamas kaip kartumynas. Džiovintais apynio spurgais kemšamos pagalvėlės, kurios naudojamos sergant nemiga. Iš apynių stiebų gali būti išgaunamas pluoštas, kuris naudojamas virvėms gaminti.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

• [15] Kaunienė Vilma, Kaunas Egidijus. “Vaistingieji augalai” Kaunas: Varpas, 1991. ISBN 5-89942-087-1
• [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
• [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
• [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4
• [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1