Kas yra miškas?

Galiu spėti, kad bet kuris žmogus paklaustas kas yra miškas sugebėtų sugalvoti atsakymą. Beveik neabejoju, kad atsakyme būtų panaudotas žodis „medis”. Tačiau ar egzistuoja bendras ir pripažintas apibrėžimas kas yra miškas?

Toks klausimas ėmė suktis galvoje skaitant žurnalą „Miškai”. esu perskaitęs ne vieną jo numerį, bet neprisiminiau, kad kur nors būtų aiškiai apibrėžtas miško terminas. Galbūt jis niekam nėra toks įdomus, o gal per daug sudėtingas, kad būtų aprašomas ne mokslinės paskirties leidinyje.  Nepaisant to, nusprendžiau pasidomėti tuo plačiau.

Galbūt po miško savokos aiškinimosi mano samprata apie jį pasikeitė, bet anksčiau paklaustas kaip apibūdinti mišką būčiau trumpai atsakęs – tai vieta kurioje auga daug medžių. Tačiau perskaitęs keletą straipsnių, panagrinėjęs knygą ir Lietuvos miškų įstatymą suprantu, kad toks apibrėžimas nėra pakankamas.

IMG_8414Miško apibrėžimai

Pasirodo net mokslinėje literatūroje sunku rasti vieną miško apibrėžimą. Šis terminas priklauso nuo jo naudojimo konteksto. Toliau noriu aprašyti konkrečiai du: ekologinį bei juridinį.

Miško sąvoka ekologijoje

Literatūroje išskiriamas rusų mokslininko-miškininko apibrėžimas kuris skamba taip: „miškas yra vienas šalia kito augančių , vienas kitą ir savo užimamą erdvę veikiančių ir dėl to pakeitusių savo išorės formą bei vidaus sandarą medžių sistema„.

Juridinis miško apibrėžimas

Svarbu žinoti, kad kiekviena šalis turi savo juridinį miško apibrėžimą ir tai kas Airijoje skaitoma mišku (plotas > 0,05 ha), Olandijoje į mišką net nepanašėja (0,5 ha). Ivairiose šalyse be užimamo ploto svarbus medžių užimamas plotis, medžių skaičius, galintis pasiekti brandos amžių, minimalus galimas brandžių medžių aukštis ar vidutinis mažiausias skersmuo brandos amžiuje. Taip pat kai kur naudojama minimalaus medienos prieugio sąvoka. Tuo tarpu Lietuvos miškų įstatyme ši savoka apibrėžiamta taip:

IMG_9795Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose ar geležinkelių želdinių apsaugos zonose įveisti želdiniai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai bei miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje esantys žmogaus įveisti želdynai nelaikomi mišku. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Želdynų įstatymas.

Išvada

Galiausiai matyti, kad miško apibrėžimai priklauso nuo to kokiame kontekste ir kokioje šalyje ši savoka yra naudojama. O apibrėžimo sudėtingumas leidžia daryti prielaidą, kodėl tokių savokų aiškinimo dažnai nesutiksime populiariuose leidiniuose.

Be to, kad aiškindamasis miško savokos reikšmę sužinojau nemažai kitos su miškotvarka susijusios informacijos mano dėmesį patraukė ir kitos dvi sąvokos (giria bei sengirė), kuriomis verta pasidomėti plačiau.

Naudotos literatūros sąrašas

  1. Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161)
  2. Karazija Stasys. “Miško ekologija” Vilnius: Enciklopedija 2008. ISBN 978-9986-433-45-3.
Straipsnis papildytas: 11 gruodžio, 2017

Susiję straipsniai

Vienas komentaras

  1. Arvydas parašė:

    Nei vienas miško apibrėžimas net nepriartėja prie miško esmės. Medžių grupė tai tik maža dalis, būtinų miškui išgyventi sąlygų. Žmogaus veiklai pažeidus bent vieną iš tų sąlygų, sugriaunamas ekosistemos balansas. Toks miškas, be būtino bioivairovės minimumo, tampa lengvai pažeidžiamas todėl negyvybingas. Taigi, Lietuvoje neliko sąlygų miškui, o tai ką ,,miškininkai” vadina mišku, juo vadinti negalima.

Komentarai