Gyvatžolė, paprastoji (lot. Bistorta major Gray)

Sinonimai

Lietuvių liaudis paprastąją gyvatžolę taip pat vadino: angies žolė, gaidukas, gyvatnikas, vėžauninkas, vingirykštės, žalčiažolė.

Kontraindikacijos

Gyvatžolės preparatų nerekomenduojama naudoti esant lėtiniam vidurių užkietėjimui.

Vaistinės savybės

Paprastoji gyvatžolė nuo seno naudojama vaistažolė. Geriausiai žinomos sutraukiančios, bakterijas naikinančios, organizmo atsparumą didinančios savybės. Dėl to naudoti nuovirai, ištraukos, ruošiami milteliai barstymui. Dažniausiai naudoti gyvatžolės šakniastiebiai.

Gyvatžolė, dėl sutraukiančių savybių, naudota viduriuojant, kai kuriais kraujavimo atvejais, milteliais barstomos žaizdos, nudegimai.

Literatūroje minima, kad nuoviru buvo girdomi ligoniai, kuriems įkanda gyvatė.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai rudenį, augalui peržydėjus, kasamos šaknys. Jos nuvalomos, nuplaunamos po šaltu vandeniu, labai stambios šaknys šiek tiek susmulkinamos. Apvytinus, džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje iki 40 laipsnių temperatūroje. Paruošta vaistinė žaliava laikoma maišuose, tinka naudoti iki 5 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

  • katechnai
  • elago rūgštis
  • rutinas
  • avikuliarinas
  • hiperozidas
  • flavonai
  • kavos rūgštis
  • chlorogeno rūgštis
  • protokatecho rūgštis
  • elago rūgštys
  • dažinės medžiagos
  • krakmolas
  • emodinas
  • raugai

Naudojimas maistui

  • Jauni gyvatžolės lapai gali būti naudojami salotoms.

Paplitimas

Lietuvoje auga natūraliai. Šiaurinėje dalyje beveik nepasitaiko, dažnas vakarinėje Lietuvoje. Mėgsta augti užliejamose pievose, supelkėjusiuose paupiuose, šlapiose dirvose.

Tai vienintelė Lietuvoje natūraliai auganti gyvatžolių rūšis.

Kiti faktai apie gyvatžoles

  • Naudingos pašarine prasme, kaupiasi nemažai baltymų.
  • Dekoratyvios, tad gali būti auginamos želdynuose.
  • Kaupiasi dažinės medžiagos.
  • Medingos, jas gausiai lanko bitės.

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: 11 gruodžio, 2017

Susiję straipsniai

Komentarai