Takažolė, paprastoji (lot. Polygonum aviculare L.)

Takažolės – labai dažnas Lietuvos augalas, kuris liaudies medicinoje gerai žinomos dėl sutraukiančių ir kraujavimą stabdančių savybių. Jas galime aptikti augančias šalia takų, vejose, kur šie augalai sudaro ištisus sąžalynus.

Morfologija

Takažolė – vienmetis, 5-40 cm aukščio žolinis augalas.

Šaknis šviesiai ruda, plona, ilga, iš šonų auga nedaug šalutinių šaknų ir daugiau smulkesnių šaknelių.

Stiebas dažniausiai gulsčias, rečiau status. Jis plikas, bambliuotas, gausiai šakotas.

Lapai 1,5-2 cm ilgio, iki 0,4 cm pločio, pilkšvos palvos, pražanginiai, trumpakočiai, lacentiški arba atvirkščiai kiaušiniški. Dažniausiai įvairių dydžių, stambesni lapai ant pagrindinių stiebų.

Žiedai smulkūs, susitelkę po 1-5 lapų pažastyse, šviesiai žalsvos, baltos, kartais rausvos spalvos. Žydi birželio-spalio mėnesį.

Vaisius – juodas ar rudas rešutėlis. Tribriaunis, smailia viršūne. Sėklas subrandina birželį – spalį, jų viename augale iki 2000.

Dauginasi sėklomis.

Kontraindikacijos

Takažolės preparatų nerekomenduojama naudoti padidėjus kraujo krešumui.

Vaistinės savybės

Skatina šlapimo išsiskyrima, apsaugo nuo inkstų akmenų susidarymo, slopina virškinamojo trakto gleivinės uždegimą, didina kraujo krešumą, stiprina kraujagyslių sieneles, gerina kepenų veiklą, neutralizuoja kai kuriuos toksinus.

Liaudies medicina takažolių preparatus naudojo apetitui gerinti, slopinti karščiavimą, stabdyti kraujavimą, viduriuojant, sergant gastritu, tuberkulioze, skrandžio rūgštingumui mažinti.

Naudojamos kraujuojant skrandyje, žarnyne, esant hemorojui.

Takažolės preparatai gali būti naudojami kaip silpni kraujavimą stabdantys preparatai po gimdymo.

Išoriškai naudota gydant furunkulus, esant egzemoms, dermatitui, spuogams. Plaunama galva norint sustiprinti plaukų šaknis, naikinti pleiskanas.

Šviežia, sutrinta žolė dedama ant žaizdų, sumušimų, opų.

Šviežiomis takažolių sultimis gali būti stabdomas kraujavimas iš nosies.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkama antžeminė augalo dalis, kuri pjaunama žydint. Surinkus džiovinama sausoje, gerai vėdinamoj vietoje. Galima džiovinti ir džiovykloje, ne aukštesnėje nei 50 o C temperatūroje. Tinkamai paruošta takažolių žaliava žalios spalvos, šiek tiek sutraukiančio skonio. Laikoma sausoje, geria vėdinamoje patalpoje tinka vartoti 2 metus.

Paplitimas

Lietuvoje labai dažnas. Auga ant mažiau važinėjamų lauko keliukų, kiemuose, šalia takų, pamiškėse. Dažnai sudaro sąžalynus.

Auginimas

Takažolė dauginama sėklomis, prieš beriant į dirvą sėklos maišomos su smėliu santykiu 1:4. Augalai šviesomėgiai, tad geriausiai auga atviroje vietoje.

Augdamos takažolės serga miltlige, ypač drėgnesniais metais. Norint to išvengti naikinamos ligą pernešančios piktžolės tokios kaip: kiaulpienės, balandos, gysločiai.

Kiti naudojimo būdai

• Naudojami kaip pašarai naminiams paukščiams, kiaulėms.

Kiti faktai

• Iš takažolių žolės gaminami universalūs dažai.
• Pakenčia mindymą.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

• [7] Gudžinskas Zigmantas, Balvočiūtė Jadvyga. “Lietuvos vaistiniai augalai: pažįstami, bet nežinomi, kūno sveikatai, sielos džiaugsmui” Kaunas: Šviesa, 2008. ISBN 5-430-04643-4.
• [15] Kaunienė Vilma, Kaunas Egidijus. “Vaistingieji augalai” Kaunas: Varpas, 1991. ISBN 5-89942-087-1
• [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
• [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
• [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1