Žiemos žygis Palūšėj

Data: 2018-03-03

Dalyvių skaičius: 3

Tipas: dviejų maršrutų žygis su viena nakvyne namelyje

Nusprendėme pažygiuoti dar žiemą, o ir oras pasitaikė tikrai gražus – pasnigta, spaudžia lengvas šaltukas. Nakvoti lauke neišdrįstame, tad nuomojamės nakvynės vietą Palūšėje.

Žygį pradedame ne labai ankstyvą ryta, oras puikus, apsirengiame šilčiau, tik avalynė gana panaši kaip žygiuojant vasarą, nes su kažkokiais itin šiltais, žvejybai skirtais batais žygiuoti būtų sunku. Kuprinės lengvos, ten pasiruošėme vandens, arbatos termose ir ingredientų sriubai, kurią planuojame virti sustojus papietauti. Virsim ant dujinės viryklėlės, nes jau iš praeitų žygių žinoma kaip ten būna su laužo kūrimu žiemą – tai užtrunka labai ilgai, o apsnigtos malkos sunkiai dega ir rūksta.

Pamažu žingsniuojame palei ežerą, čia kaip tik vyksta stintelių gaudymo šventė. Nedidelė mugė, kepamos atvežtinės stintos, vietoje rūkoma žuvis, galima įsigyti kepinių ir kitų mugėms būdingų smulkmenų. Nusprendžiame neužsibūti, užsuksime įveikę numatytą maršrutą. Tad jau kažkada vasarą eitu keliu žingsniuojame labai nenutoldami nuo ežero, praeiname stvyklavietę, kurioje kelis kartus stovyklavome vasarą. Puiki proga sustoti ir atsipūsti. Sustojus nusileidžiu link ežero, kad galėčiau užlipti ant ledo ir pasigrožėti žiemišku ežero vaizdu. Tolumoje matyti keletas žvejų.

Užlipus atgal šlaitu į stovyklavietę su bendražygiais atsigeriame arbatos ir paragaujame šokolado, nes pietauti dar ankstoka. Taip bestovyniuojant žiemos metu greitai darosi šalta, tad nenorėdami visai atvėsti dedamės daiktus ant pečių ir judame tolyn. Žygiuosime dar nežinomu maršrutu.

01-20180303_124255Perėjus asfaltuotą kelią einame mažai važinėjamu miško keliuku, kaip ir reikėjo tikėtis, nežinomas maršrutas = nuotykiai. Klampodami gana storu sniegu ieškome kaip judėti toliau ir nepasiklysti. Po kelių posūkių ir kelio išsišakojimų sudvejojame ar tik čia dar nebuvo eita :) Bet pastudijavę žemėlapius, pasitelkę telefono navigaciją pasiekiame gana aiškų žygio punktą – tvora aptvertą sodybą. Nors skaičiau, kad kažkur praėjimas turėtų būti – jo aplinkui nematyti. Galbūt užsnigtas, galbūt senei eitas ir užaugęs augmenija. Pasitarę nusprendžiame apeiti sodybą paežere.

Klimpdami brendame iki pat ežero, kur matyti kad pakrantės visiškai neužšąla ir mūsų neišlaikys. Tad toliau kelią skinamės paežere kuria gal niekas niekada ir nevaikščiojo. Lėtai judant artėja pietų laikas, bet nusprendžiame pirma rasti kitą aiškų kelionės punktą – geležinkelio bėgius.

Lipti į gana statų kalną kai sniego vietomis iki kelių – rimta treniruotė, jaučiuosi visas sukaitęs ir įraudęs, tikrai ne šalta. Galvoje tik mintis ar tikrai užlipus į kalną ten rasime bėgius, ar visa ši treniruotė be reikalo.

Valio!! Medžiai retėja, o toliau matyti geležinkelio bėgiai. Ta proga nusprendžiama pietauti ir pailsėti.

Kyla lengvas vėjas, tad sustojimui išsirenkame vietą, kur jį šiek tiek užstoja nemaža eglė. Prakapstome sniegą, kad nereikėtų ant jo stovėti, taip bus šiek tiek šilčiau.

Metas gaminti sriubą. Naujas dujų mišinys neapvilia, nors šalčio ne daug, bet yra tekę likti nevalgius, nes dujų mišinys dideliame šaltyje tiesiog nedega. Kaičiame katiliuką, dedame ingredientus ir verdame sriubą. Tuo pat metu vyksta nedidelis eksperimentas, kuriuo metu spiritinės tabletės pagalba šildome mėsos konservus. Tabletės dega gerai, tačiau anksčiau neragautų konservų kokybė tikrai prasta. Tuo tarpu baigia virti mūsų sriuba, kurią esant šaltam orui reikia nedelsiant valgyti, kitaip viskas bematant atšals.

Pasistiprinus ir šiek tiek pailsėjus paliekame laikiną stovyklavietę. Pro rūbus jau šiek tiek skverbiasi šaltukas, judėti pavalgius kiek sunkiau, o ir kalnai ir pakalnės žygiuojant keliuku palei bėgius žygio nelengvina. Galiausiai einame netoli bėgių, kur sniego mažiau ir kelias žymiai lygesni.

04-20180303_160143Likusi žygio dalis vietinės reikšmės žvyrkeliu. Ėjimas paprastas, galima pasimėgauti gražiais žiemiškais miško vaizdais. Taip besigrožėdami pasiekiame ir savo maršruto pradžią.

Stintelių šventė mūsų nesulaukusi jau pasibaigė, tad judame į nakvynės vietą aptarti žygį ir pailsėti. Rytoj laukia paprastesnis žygis.

Kas išmokta

  • Miško keliukai žiema yra klaidingesni nei vasarą
  • Esant ilgesniam sustojimui labai greitai šąla kūnas tad sustoti laikinai ir judėti toliau
  • Brendant per pusnis kojos sušlampa iki kelių ir aukščiau ir kiaurai permirksta. Vėliau tos vietos sušąla į ledą, reiktų rasti sprendimą šiai problemai

Galerija

Straipsnis papildytas: liepos 11, 2018

Susiję straipsniai

Komentarai