Bendri žygio būrio daiktai

26 Bir 2016

Kirvis
Dujinė + dujos
Atsarginės dujos
Siuvimo reikmenys
Puodas + Keptuvė
Samtis
Virdulys
Vaistinėlė
- Nuo skausmo
- Nuo viduriavimo
- Angliukas
Ugnies įžiebimas
- Skeltuvas, sausas kuras, vata it t.t.
- Žiebtuvėlis + degtukai izoliuoti nuo drėgmės
Nešiojamas radio imtuvas + atsarginiai elementai
Vanduo
GPS + atsarginiai elementai
Žemėlapis
Tentas (didelis) + virvės tentui
Virvės rišulys nenumatytiems pririšimams
Plonos tvirtos vielos gabalas
Multitoolsas
Užrašų knygelė + rašiklis
Repelentas (nuo uodų ir kitų siurbikų)
Darbinės pirštinės
Higienos palaikymas
- Šampūnas
- Muilas
- Dantų siūlas
- Dantų pasta
Prieskoniai (druska, pipirai)
Cukrus
Kava ir arbata

Agurkų salotos su rabarbarais. Netikėtai skanios ir gaivios

24 Geg 2016

Jei norite gaivių, rūgštokų salotų, o gardinimas citrina jau pabodo, siūlau panaudoti pavasario skanėstus – rabarbarus. Prieš skaitydami recepto ingredinetus, būkite atviri naujovėms. Galbūt galvoje turite vienintelį vaizdą, kuris iškyla pagalvojus apie rabarbarus – tai žandus traukiantis rūgštumas, užliejantis burną, kai kramtote cukruje apvoliotą lapkotį. Pabandykime sukurti naują gaivų prisiminimą apie rabarbarus.

Sudedamosios dalys

rabarbarų lapkočiai 1 dalis
švieži agurkai 4 dalys
džiovintos ar šviežios mėtos lapelis
druska
alyvuogių aliejus
pipirai

Paruošimas

Rabarbarų lapkotį nulupame ir supjaustome plonais gabalėliais. Taip pat plonai supjaustome agurkus.

Viską pilame į indą, apipilame druska ir pipirais, pagardiname mėtomis. Viską išmaišome ir užpilame šiek tiek alyvuogių aliejaus.

Leidžiame salotoms šiek tiek pastovėti. Pirmiausia dėl to, kad rabarbaro rūgštumas ragaujant iš karto bus gal net per stiprus, tačiau pabuvęs su agurkais ir druska susilpnėja iki maloniai gaivaus. Antra priežastis – mėtos. Jei naudojote džiovintas, jos turi išbrinkti ir paskleisti savo aromatą.

Labiausiai tinka

Kadangi rūgštumas bei gaivumas puikiai dera su sunkesniais ir riebesniais patiekalais siūlau jas patiekti su mėsa, bet geriausiai tai tiks prie riebios žuvies. Nes rūgštelė ir mėta puikūs žuvies palydovai.

Žymos: agurkai, mėtos, rabarbarai

Tuo tarpu gamtoje: įvairiaspalvės neužmirštuolės, laiškiniai česnakai, saugomi burbuliai ir keisti vilkauogių žiedai

Autorius: Paulius Kripaitis

20 Geg 2016

Vaistinės taukės žiedai

Po lietingų, apsiniaukusių dienų pagaliau įsiterpė viena sausa ir palankiai nevėjuota. Fotoaparato akumuliatoriai pakrauti, tad keliauju į gamtą. Jau prieš savaitę važiuodamas pastebėjau visą lauką mėlynuojančių vaistinių taukių, bet tą kartą tik sustojau apžiūrėti kas tie dideli augalai, nusvirusiais mėlynų žiedų varpeliais.

Vaistinė taukė

Šį kartą į tą pačią vietą atvykau pasiruošęs. Su foto aparatu nedrąsiai žingsniuoju prie pavienių augalų ir ieškau to vieno, kuris nuotraukoje atrodys pakankamai gražiai ir informatyviai. Juk nuotrauka turi būti tokia, kad ją pamatęs žmogus galėtų įsiminti, o kitą kartą pievoje pažinti. Paklūpėjęs prie kelių augalų nusprendžiu keisti savo foto modelį, nes neišgaunu to vaizdo kokį norėčiau. Jei kas net nebandę fotografuoti augalo pagalvojot, kad jų fotografija yra niekai – tai pabandykit, suprasit kad ir čia yra kas veikti.

Toliau pievoje kažkas žydrai mėlynuoja. Priartėjus matyti, kad tai neužmirštuolės. O jos irgi pasitaiko įvairių melsvų, rausvų ir baltų atspalvių. Ir visos auga toje pačioje vietoje, per kelis žingsnius vienos nuo kitų.

: Neužmirštuolės žiedai

: Neužmirštuolės žiedai

: Neužmirštuolė

Laiškinis česnakas

Palikęs išgulėtą žolę šalia neužmirštuolių žingsniuoju toliau. Pamenu seniau šioje vietoje buvę gyventojų daržai, tačiau dabar žaliuoja didelė pieva, tad tikiuosi pamatyti ir kokį sulaukėjusį augalą, kadaise pasodintą daržininko. Neapsirinku. Po nenupjautu vienišu kriaušės medžiu alyvinį burbulą kelia laiškinis česnakas. Nurodoma, kad jie Lietuvoje auga natūraliai, bet, žinant šios pievos priešistorę, tuo abejoju.

Paėjęs toliau fotografuoju gražų sąžalyną aitriųjų vėdrynų, o tada pamažu žingsniuoju link automobilio, važiuosiu pasižvalgyti į mišką ir sustosiu kur prie vandens telkinio.

Man pakeliui upelė – Juoda. Sustoju. Eidamas pagal vandenį pastebiu lapus skleidžiančias nendres, kelias viksvų rūšis, bei savo ūsus keliančius apynius. Apyniai, kaip ir daugelis kitų laipiojančių augalų, aplink stiebus vyniojasi tik pagal laikrodžio rodyklę ir ne kitaip. Jei kada bus noro bei laiko – paeksperimentuokite.

: Skleidžiasi nendrių lapai

: Vyniojasi apynys

: Mėlynoji viksva?

: Pievinė kartenė

Kažkur vandenyje giliau sumerkę savo šaknis stypso baliniai asiūkliai, dabar jų dauginimosi metas, tad ant viršūnių kai kur matyti sporų varputės. Deja neesu pasirengęs bridimui į vandenį, tad fotografuoji iš toliau.

Kaip gandras paklampojęs pabaliais, išbaidęs besišildančias varles, skubu į mišką. Tik išlipus iš automobilio tikiuosi spiečiaus uodų, bet manim domisi vos keli, o ir jie nelabai įkyrūs. Čia miško šešėliuose savo žiedus skleidžia keturlapės vilkauogės, o kai kurios jau spėjo visai išskleisti savo ne itin išvaizdžius, bet tuo dar įdomius žiedus.

Einant miško keliuku pamatau kažką geltonuojant. Priėjus matau, kad geltonuoja ne viena augalų rūšis. Savo apvalias galvas ant aukštų stiebų iškėlė burbuliai, o pažemėje geltonuoja šalmučiai.

: Vilkauogės žiedas

: Vilkauogė ruošiasi žydėti

: Šalmutis

: Burbulis

Tiesa čia pamačiau tik kelis burbulių augalus, tačiau jau grįždamas namo pievoje aptikau nemažą jų plantaciją. Šie dekoratyvūs augalai yra saugomi ir juos skinti draudžiama.

Štai tokios šiuo metu naujienos iš gamtos.

Paprasti prieskoniai picai

Autorius: Paulius Kripaitis

17 Geg 2016

Jei auginate prieskonius savo darže ar ant palangės galite nesunkiai pasiruošti nuostabių prieskonių, kuriais pagardinsite namie kepamą picą ar sumuštinius. Toks prieskonių mišinys taip pat puikiai tiks šviežiems pomidorams ar kiaušinienei pagardinti.

Ingredientai

Raudonėlio lapai 1 dalis
Mairūno lapai 1 dalis
Baziliko lapai 1 dalis

Visus ingredientus sumaišome, naudojame iš karto, o nepanaudotus laikome sausoje vietoje. Nesistenkite lapų smarkiai sutrinti juos maišant, geriau trupinkite prieš pilant ant paruošto ar ruošiamo patiekalo. Tuomet geriau jausis aromatas.

Žymos: pica, picos prieskoniai, prieskoniai

Tuo tarpu gamtoje: šilagėlės, plukės, meškinis česnakas, kailiniuotos musės ir apgaulingi klevai.

Autorius: Paulius Kripaitis

16 Bal 2016

Šeštadienis pasitaikė vėjuotas ir saulė tik kartais žvilgčioja pro debesies kampą. Bet noras fotografuoti jau stipresnis už tokias menkus nepatogumus. Jei nepavyks kažko nufotografuoti per vėją, tai bent jau būsiu pabandęs.

Dygsta česnakai

Snieguolės jau peržydėjo

Lakstau sodyboje nuo daigo prie žalio kerelio, šokinėju per lysves ieškodamas geresnio kampo kaip nufotografuoti kokį česnaką ar gelsvę, kurie dar ilgokai neparodys savo gražių žiedų. Pripratinęs akį prie žalumos užsimanau pasidairyti po darželių gėlynus ir čia pirmiausia matau jau peržydėjusias snieguoles, kurios dar prieš keletą savaičių siūbavo savo į varpelius panašiais žiedais. Dabar jų vietoje bręsta žalia dėžutė iš kurios vėliau byrės rudos sėklos. Tikiuosi teks pamatyti ir jas. Keliu galvą aukščiau ir ieškau naujo foto modelio. O kaip praleisi gražuoles mėlynuojančias šilagėles.

Šilagėlės žiedas

Šilagėlės

Praėjusią savaitė labai norėjau jų rasti žydinčių natūralioje augimvietėje, tačiau nepavyko. Ką gi, gražios jos ir darželyje. Taip pat pūkuotos, o atskiri jų kelmai aiškiai skirtingų veislių, tad žiedai kitokių spalvų ir dydžio. Man jas fotografuojant vis atskrenda bitė ir pabraidžiojusi po šilagėlės kuokelių ir piestelių gausybę nuskrenda kitur. Gal jai patinka tik šilagėlės, o pasekęs bitę rasčiau šilagėlių augančių miške? Bet ta darbštuolė nelaukia mano sprendimo ir nuskrenda sau. Pėdinu ir aš.

Plukės lapas

Geltonoji plukė

Keliose vietose aplink sodybą auga plukės. Tiek baltosios tiek ir geltonosios. Hibrido matyti niekada neteko, apie jį prieš kelias dienas net nežinojau. O pasirodo būna – tai gelsvoji plukė (lot. Anemone x lipsiensis Beck). Dabar miške galėsiu dairytis tokių nei baltų nei geltonų. Kai kas pavadintų – murzinų. Bet kol kas prieš mane baltuoja dar ne pilnai išsiskleidę baltažiedžių žiedai, o vėjas nusprendžia neleisti man jų fotografuoti. Na tegu supa, aš nufotografuosiu bent jau lapą. O lapu mintys apie plukes nesibaigia, nes stebėdamas būrį blakių kareivėlių, kurie bando sušilti prieš saulę, pamatau ir „kailiniuotą” musę (spėju kad tai didžioji zvimbeklė). Praėjusiais metais tokią fotografavau būtent ant geltonžiedės plukės žiedo.

Meškinis česnakas

Aplankau kelis sodintus meškinio česnako daigus, kurie buvo pasodinti prieš keletą metų. Praėjusiais metais ten jų neberadau, tad galvojau kad sunyko, tačiau šiemet nudžiungu radęs keletą lendančių lapų, šalia poros matyti kylantis stiebas su pumpuru. Akivaizdu, kad šiemet teks pamatyti juos sužydėjusius. Galbūt įsitvirtinę ims daugintis ir išplis.

Uosialapis klevas

Jau grįžtant namo, akis užkliūna už kiek neįprastų, ilgakočių uosialapio klevo žiedų. Daugiau pasidomėjęs išsiaiškinu, kad šis augalas dvinamis, o aš vis fotografuoju tik vyriškus – kuokelinius žiedus. Piesteliniai žiedai visiškai kitokie. Teks pasidairyti moteriško uosialapio klevo.

Tiek įdomybių gamtoje pastebėjau šiandien, kad ir ne pačiu palankiausiu oru. Ką įdomaus ar keisto pastebėjote jūs?

Žymos: tuo tarpu gamtoje

Nevėžio pakrante šilagėlių nerandant

Autorius: Paulius Kripaitis

11 Bal 2016

Šiltą ir vėjuotą sekmadienio vidudienį leidžiamės į kelionę pėsčiomis prie Nevėžio ties Vadaktėliais. Dangus šiandien giedras, o saulutė maloniai šildo, tik vėjas šaltokai lenda už kaklo, bet nuotaika puiki, o akys nuolat žvalgosi, bene pamatys kokį ryškesnį pavasario žiedą. Šiandien tikiuosi nufotografuoti paprastąjį rūtenį ir labai džiaugčiausi sutikęs šilagėlių.

Ankstyvė

Pirmųjų žiedų ilgai ieškoti netenka. Tik perėjus kabantį tiltą per upę, einant takeliu, pastebiu augančius šilokus, kurie dar nežydi, o štai savo baltus žiedelius kelia ankstyvės. Nieko nelaukdamas guluosi fotografuoti. Ši maža pavasario gražuolė atrodo žymiai įspūdingesnė stebint ją iš arčiau. Pamenu, pirmą kartą ja pamačiau Meironyse, netoli Palūšės, žygio metu. Tada tai buvo dar vienas pirmą kartą matomas augalas, kurio pavadinimo dabar teks ieškoti. Tačiau šį kartą tai jau žinomas, o dėl to tik dar įdomesnis radinys. Fotografuoju iš kelių pusių, o galiausiai keliuosi ieškoti kitų žiedų. Skaityti visą straipsnį »

Žymos: Nevėžis, Pavasaris, žiedai, žygis

Žibutės. Visiems žinomos, vis dar paslaptingos.

Autorius: Paulius Kripaitis

6 Bal 2016

Balandžio pradžioje miškai ir parkai pasipuošia melsvais žibučių žiedais. Tai vieni iš anksčiausiai pražystančių augalų Lietuvoje. Atrodo daugeliui pažįstamos, šios gležnos gėlės iki šiol turi moksliškai nepaaiškintų paslapčių.

Žydi žibuoklės

Koks vaizdas iškyla jums, kai paminimas šis augalas – žibutė? Melsvų žiedų kupstelis nušviestas šiltos pavasario saulės? O gal visa miško paklotė mėlynuojanti nuo žiedų? Kiekvieno prisiminimas bus kiek kitoks.

Kelių spalvų žibuoklės

Šį kartą norėčiau pasiūlyti pažvelgti į žibuokles iš dar arčiau. Apžiūrėkime jų žiedus. Beveik kiekvieno augalo žiedai unikalūs savo forma, spalva, žiedlapių skaičiumi, pauostę suprasite jog ne visi žiedai kvepia vienodai stipriai. Kai kurie nekvepia visai.

Teorijų apie tos pačios rūšies žibuokles ne viena. Vieni aiškina, kad spalva priklauso nuo to, kaip gerai apšviestoje vietoje augalai auga, kiti spėja, kad kaltas dirvos rūgštingumas. Tačiau atliekant mokslinius tyrimus gaunama įvairių rezultatų.

Žibuoklės ilgais žiedlapiais

Neskaitant to, kad žibučių spalvos varijuoja nuo baltos, rausvos, alyvinės, mėlynos ir tamsiai mėlynos, gali pasitaikyti margų žiedlapių, nusidažiusių spalva netolygiai. Kartais tas pats augalas gali turėti kelių spalvų žiedus. Skirtingos spalvos būdingos ir žibučių lapams, dažniausia žalia, tačiau pasitaiko išmargintų šviesesnėmis bei rudomis dėmėmis. Galima rasti ir tamsiai raudonos spalvos lapų.

Jei šie spalvų pasikeitimai neatrodo pakankamai keisti, pabandykite nustatyti žiedlapių skaičių. Dažniausia jų bus 6, tačiau ir to paties augalo atskiri žiedai gali jų turėti 7 ar 8. Jei pasiseks, aptiksite dar retesnių anomalijų – žiedų su persidengiančiais žiedlapiais, ar net pilnavidurių formų.

Savo žygių metu esu aptikę tik mėlynų, tamsiai mėlynų ir rausvų žibučių, kurios turėjo nuo 6 iki 8 žiedlapių. Deja baltos ar pilnavidurės formos matyti dar neteko.

: Žibuoklės žiedai išskirtinės spalvos

: Žibuoklės žiedai išskirtinės spalvos

: Žibuoklės pradeda žydėti

: Žibuoklės

Jei pažvelgtume į užsienyje augančias žibutes, matyt, įspūdingiausios – Hepatica nobilis var. japonica . Iš kurios išvesta daug įvairių dekoratyvinių pilnavidurių veislių.

Dekoratyvinių žibučių pilnavidures veisles galite apžiūrėti čia.

Susiję augalų aprašymai

Žibuoklė, triskiautė

Naudotos literatūros sąrašas

Nieuwland, J. A.. (1915). Abnormal Flowering of Hepatica. The American Midland Naturalist, 4(1/2), 11–13. http://doi.org/10.2307/2992992
Anderson, E.. (1936). COLOR VARIATION IN EASTERN NORTH AMERICAN FLOWERS AS EXEMPLIFIED BY HEPATICA ACUTILOBA. Rhodora,38(453), 301–304. Retrieved from http://www.jstor.org/stable/23300855
Steyermark, J. A., & Steyermark, C. S.. (1960). HEPATICA IN NORTH AMERICA. Rhodora, 62(740), 223–232. Retrieved from http://www.jstor.org/stable/23305910

Žymos: skirtingos žiedų spalvos, žibutės

Augalai, skelbiantys žiemos pabaigą. 15 laukinių augalų, pražystančių kovo – balandžio mėnesiais

Autorius: Paulius Kripaitis

19 Kov 2016

Po juodai baltos žiemos visi pasiilgstame gamtos spalvų, o tada kiekvienas lapelis ir žiedas patraukia mūsų dėmesį. Pažvelkime kokie augalai pirmieji skleidžia savo žiedus kovo – balandžio mėnesiais ir kur juos galime sutikti.

Žydi paprastasis žalčialunkis	Paprastasis žalčialunkis Kur pamatyti: drėgnose vietose, prie griovių, vandens telkinių, krūmuose, šlaituose.
	Triskiautė žibuoklė Kur pamatyti: miškuose, parkuose.
Pražydę šalpusniai	Ankstyvasis šalpusnis Kur pamatyti: molingose vietose, griovių šlaituose, ariamų laukų pakraščiuose.
Geltonžiedė plukė Baltažiedė plukė	Geltonžiedė ir baltažiedė plukė Kur pamatyti: miškuose, parkuose.
	Paprastasis rūtenis
	Pavasarinis švitriešis Kur pamatyti: pakrantėse pire vandens telkinių, šlaituose.
	Tamsioji plautė Kur pamatyti: krūmuose, pavėsingoje vietoje, šlaite.
	Europinė pipirlapė Kur pamatyti: dažnai mėgsta augti kartu su žibuoklėmis,
Plačialapis šaukštis Pilkalapis šaukštis	Plačialapis ir pilkalapis šaukščiai Kur pamatyti: šalia vandens telkinių, smėlėtose vietose.
	Pelkinė puriena Kur pamatyti: vandens telkinių pakrantėse, apsemtose pievose, šlapynėse.
	Pavasarinis pelėžirnis Kur pamatyti: krūmynuose, dažnai pavėsyje.
	Šliaužiančioji tramažolė Kur pamatyti: ievose, pakelėse, šalia takelių.
	Pavasarinė raktažolė Kur pamatyti: šlaituose.

Žymos: Lietuvos augalai, pavasarį žydintys augalai

Robertas Badaras, Danutė Jonušienė „Toksikologo užrašai”

Autorius: Paulius Kripaitis

15 Sau 2016

Knyga įdomi ir lengvai skaitoma. Sužinosite kokiais grybais, vaistais, augalais ir kitomis priemonėmis apsinuodija Lietuviai.

Tai galimybė sužinoti dėl kokių priežasčių, kokie žmonės atsiduria pas toksikologus. Be to didelė nauda kiekvienam – įgytos žinios kur gali tykoti pavojai apsinuodyti, kaip nuo tokių pavojų apsisaugoti patiems ir apsaugoti aplinkinius.

Toksikologo užrašai – įdomus, vertingas skaitinys su šiek tiek arogancijos.

Žymos: knyga

Kitokia kmynų arbata

Autorius: Paulius Kripaitis

4 Sau 2016

Sutrikus virškinimui, pučiant pilvui, sutrikus miego kokybei geriame kmynų arbatą. Kmynai medicinoje žinomi nuo seno. Juos kaip prieskoninius ir vaistinius augalus naudojo jau labai senai. Tai liudija žmonių gyventose vietose rastos kmynų sėklos, o radavietės datuojamos net 3-5 tūkstančiai metų prieš Kristų.

Kmynų arbatą pagaminti labai paprasta, tereikia turėti kokybiškų kmynų vaisių (sėklų). Paprasčiausia jų įsigyti maisto parduotuvėse ar vaistinėse. Galima kmynų pasisėti specialiai, svarbu nepražiopsoti kada jie prinoksta.

Jei nusprendėte kmynų prisirinkti patys – tai teks daryti vasarą, įsitikinus, kad tai tikrai kmynai. Paprasčiausia juos atskirti pagal vaisių kvapą, kuris dar labiau išryškėja vaisus patrynus tarp pirštų. Kmynai dažnai auga pievose, ganyklose. Kartais sudaro nemažus sąžalynus. Tik žinant vietas reiktų plotus pasižymėti kol kmynai dar žydi, nes peržydėjus jie itin susilieja su kraštovaizdžiu ir atrasti gali būti sunku.

Surinktus ir pilnai sunokusius (parudavusius) kmynus išdžiovinkite ir laikykite sausoje vėsioje vietoje supylę į popierinius ar medžiaginius maišelius. Taip laikomos sėklos savo vaistinių savybių nepraranda iki 3 metų.

Jau pasiruošę tinkamų kmynų galime gaminti arbatą. Galimi keli paprasti jos ruošimo būdai:

Tiems kas nežino kaip ją gaminti priminsiu patį paprasčiausią:

Sugrūskite arbatinį šaukštelį kmynų sėklų (galite ir negrūsti)
Užpilkite užvirtu vandeniu ir palaikykite 15 minučių.
Gerkite vieną ar su medumi

Kitas būdas užtruks keletu minučių ilgiau:

Nedideliame inde užvirkite stiklinę vandens
Ten supilkite 2 a. š. kmynų sėklų
Sumažinkite ugnį ir pavirkite apie 3 minutes
Tuomet išjunkite ugnį ir leiskite nuovirui atvėsti

Tokias arbatas ar nuovirą galima gerti beveik visiems. Žinoma nepadauginkite, negerkite mėnesį laiko vien kmynų arbatos, nes ims reikštis šleikštulys ir net negalėsite į ją pažiūrėti.

Kmynų arbata paprastai padeda esant sutrikusiam virškinimui, pučiant pilvui, viduriuojant. Taip pat veikia raminančiai, pagerina miego kokybę esant nerimui, kamuojant košmarams. Dažnai minima, kad kmynų arbata skatina pieno liaukų sekrecija, tad kmynų arbatą rekomenduoja gerti žindyvėms.

Kmynų arbata su džiovintais obuoliais

Jei prisidžiovinote obuoliukų, o paprasčiausia kmynų arbata jau pabodo – ruoškite arbatą iš šių abiejų sudedamųjų dalių. Tada receptas bus toks:

2 saujos džiovintų obuoliukų
2 a.š. kmynų sėklų
2 stiklinės vandens

Kmynų arbata su džiovintais obuoliais

Susmulkinkite džiovintus obuoliukus ir suberkite juos į arbatinį.

Sugrūskite kmynus piestoje ir supilkite ant obuoliukų.

Užpilkite užvirtu vandeniu ir palaikykite bent 30 min. Nes rūgštoką skonį obuoliukai atiduoda ne taip greitai kaip iš kmynų ištraukiami eteriniai aliejai.

Norėdami šį procesą pagreitinti galite pirma vandenį užvirti mažame puode, tuomet supilti kmynus ir obuoliukus ir užvirus bei sumažinus ugny dar pavirti apie 3 minutes. Nuovirui atvėsus jį perkoškite ir gurkšnokite prieš miegą ar po valgio.

Skanaus.

Žymos: mažina pilvo pūtimą