Rabarbaras, daržovinis (lot. Rheum rhabarbarum L.)

Lietuvoje rabarbarus auginame daržuose ir soduose,  mėgstame jų saldžiarūgščius lapkočius. Vaistinėmis savybėmis pasižymi rabarbarų šaknys, jos turi kartumynų, naudojamos viduriams laisvinti.

Pavasarį jaunus rabarbaro lapkočius naudojame iš karto nuskintus, kartais valgome su cukrumi. Jaunuose kotuose esančios medžiagos padeda iš organizmo šalinti toksines medžiagas, pagerina žarnyno veiklą. Tačiau peraugę lapai kaupia nedidelius organizmui kenksmingos rūgšties kiekius.

Kontraindikacijos

Rekomenduojama naudoti tik jaunus rabarbarų lapkočius. Suaugusiuose rabarbarų kotuose kaupiasi oksalo rūgštis, didelis jos kiekis kenksmingas. Dėl šios rūgšties poveikio organizmas negali pasisavinti maistinių medžiagų.

Rabarbarų šaknų preparatų nerekomenduojama naudoti ilgą laiką, taip pat esant ūmiam apendicitui, nėščioms moterims.

Vaistinės savybės

Kai kurios rabarbarų stiebuose besikaupiančios medžiagos naudingos organizmo valymui, šalina toksines medžiagas, gerina žarnyno peristaltiką, skatina šlapimo išsiskyrimą.

Rabarbaro šaknyse esančios medžiagos laisvina vidurius, padeda sergant meteorizmu, atonija.

Rinkimas ir laikymas

Jauni rabarbarų lapkočiai valgomi švieži, gali būti šaldomi.

Rabarbarų šaknys kasamos pavasarį arba rudenį. Surinkus nuvalomos ir nuplaunamos, supjaustomos smulkesniais gabalėliais ir džiovinamos ne didesnėje kaip 60 o C temperatūroje. Sudžiuvę šaknų gabalėliai išorėje tamsiai rudi, vidus oranžinio, gelsvo atspalvio. Skonis kartus, sutraukiantis.

Paplitimas

Lietuvoje auginamos 3 rabarbarų rūšys, stipriausiomis vaistinėmis savybėmis pasižymi Vaistinis rabarbaras.

Kiti panaudojimo būdai

Iš lapkočių gaminami džemai, kompotai. Dažnai naudojami tortų, pyragų, bandelių įdarams.

Kiti faktai

Kartais klaidingai manoma, kad rabarbaruose gausu vitamino C, iš tiesų taip nėra, rūgštų skonį suteikia besikaupiančios organinės rūgštys.

Susiję receptai

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • Ruzgienė Rima, Mackevičius Algirdas. “Mažasis daržovių ir prieskonių žinynas” Vilnius:  Eugrimas, 2010, p. 92-93. ISBN 978-9955-790-88-4
  • Kaunienė Vilma, Kaunas Egidijus. “Vaistingieji augalai” Kaunas: Varpas, 1991, p. 270-272. ISBN 5-89942-087-1
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: 4 sausio, 2018

Susiję straipsniai

Komentarai