Nevėžio pakrante šilagėlių nerandant

Šiltą ir vėjuotą sekmadienio vidudienį leidžiamės į kelionę pėsčiomis prie Nevėžio ties Vadaktėliais. Dangus šiandien giedras, o saulutė maloniai šildo, tik vėjas šaltokai lenda už kaklo, bet nuotaika puiki, o akys nuolat žvalgosi, bene pamatys kokį ryškesnį pavasario žiedą. Šiandien tikiuosi nufotografuoti paprastąjį rūtenį ir labai džiaugčiausi sutikęs šilagėlių.

Ankstyvė

Ankstyvė

Pirmųjų žiedų ilgai ieškoti netenka. Tik perėjus kabantį tiltą per upę, einant takeliu, pastebiu augančius šilokus, kurie dar nežydi, o štai savo baltus žiedelius kelia ankstyvės. Nieko nelaukdamas guluosi fotografuoti. Ši maža pavasario gražuolė atrodo žymiai įspūdingesnė stebint ją iš arčiau. Pamenu, pirmą kartą ja pamačiau Meironyse, netoli Palūšės, žygio metu. Tada tai buvo dar vienas pirmą kartą matomas augalas, kurio pavadinimo dabar teks ieškoti. Tačiau šį kartą tai jau žinomas, o dėl to tik dar įdomesnis radinys. Fotografuoju iš kelių pusių, o galiausiai keliuosi ieškoti kitų žiedų. 

Švitriešis

Švitriešis

Einant pakrante matyti kilimas pavasarinių švitriešių, kurių žiedai dar  tik pradeda žydėti. Šių augalų šaknys – kuokštas krakmolingų gumbelių. Juos kažkada net valgydavo, tik reiktų pakepinti kad ir laužo žarijose, tada suyra medžiagos, kurios galėtų lengvai apnuodyti. Nesijaučiu labai alkanas, o ir laužo nėra, tad pakanka keleto šio augalo nuotraukų ir žingsniuojame toliau.

Žydi rūtenis

Žydi rūtenis

Tolumoje matyti subrendęs pušynas tad viltis aptikti šilagėlių tik sustiprėja. Perlipę per upelį artėjame prie kalvelės, kurios viršuje ir ošia, stiproko vėjo lankstomos, pušys. Jau iš tolo matau kažką mėlynuojant. Žibutės? O gal šilagėlės!? Priartėjus paaiškėja nei vienas spėjimas neteisingas – šlaitas mėlynuoja nuo paprastųjų rūtenių. Ką gi, nors ir labai nepalanki fotografijai vieta ir sąlygos, imu pyškinti. Galbūt daugiau nebus progos šiandien jų pamatyti, o šiemet dar kartą jų ieškoti išsiruošti nebeteks. Tupinėjant prie žiedų jaučiu, kad aš jau ant kalvos viršaus, o toliau rūtenių nebematyti. Bet štai iš kažkur užneštas sulaukėjo agrastas. Fotografuoju ir jį.

Kiškiagrikio žiedai

Kiškiagrikio žiedai

Vilkpupė

Vilkpupė

Dabar jau mišku keliaujame toliau, žiedų nematyti, viskas žalsvai rudų atspalvių. Akis jau pripratus ieškoti kažko išskirtinio, spalvoto, bet užkliūna už šviežių žalių kerelių – panašu į didžiąją vilkpupę. Ji, atėjus vasarai, pasipuoš žalsvai gelsvų žiedų kepure. Klūptelėjimas prie šio augalo išeina į naudą ir šalia pamatau jau sužydėjusį plaukuotąjį kiškiagrikį, dar prieš savaitę šie augalai net ir pačioje saulės atokaitoje tik krovė pumpurus, o šiandien šešėliuotoje vietoje matyti pilnai išsiskleidę žiedai. Net pats nustembu, koks gražus smulkutis išskleidęs kiškiagrikio žiedas. Gal metų eigoje pavyks pamatyti ir kitų rūšių kiškiagrikius žydint. Pasidžiaugęs atradimu žingsniuoju tolyn, kur matyti pataiso varinčiaus kerai, kai kurie dar pasipuošę pernykštėmis sporų šluotelėmis. Bet daugiau arti nieko naujo nematyti, tad lendame iš miško į keliuką ir žygiuojame dar toliau.

Kiškiagrikis

Kiškiagrikis

Šalia kelio matau daugiau augančių vilkpupių, valgomųjų rūgštynių, iš tolo girdėti kad netoli žydi blindės, visas medis ūžia nuo bičių ir kitų vabzdžių. Kertame dar apyjaunį sodintą aglyna, po kurio tankia laja matyti tik tamsa ir jokio augalo. Bet štai jo pabaigoje – vaizdas visiškai kitoks. Čia didžiulis laukas žibuoklių.

Peržydėjo žibuoklė

Peržydėjo žibuoklė

Kur pažvelgsi mėlynuoja kupstai šių mėlynakių.  Kur ne kur įsipina keli rūteniai, tačiau dabar man jau įdomios žibutės, vis ieškau tų keistesnių, su dviem eilėm žiedlapių, pilnavidurių ar baltais žiedais. Tačiau nei vienos nesutinku. Pastebiu tik ką peržydėjusios žibutės žiedą. Tai primena, kad gamta vietoje nestovu, o ankstyvasis pavasaris jau eina į pabaigą. Žalčialunkius, žibutes, rūtenius tuoj pakeis plukės, purienos ir net meškiniai česnakai, po kurių gamta sprogs su visais lapais bei sodų žiedais. O šilagėles vis tiek kažkada nufotografuosiu.

 

Straipsnis papildytas: 4 sausio, 2018

Susiję straipsniai

Komentarai