Būdai ir priemonės augalams stebėti

Stebėti augalus yra bene paprasčiausia dėl jų gausos bei nejudraus gyvenimo būdo. Aptikę norimą stebėti augalą jį galėsime nagrinėti iš arti, tiek laiko, kiek mums reikia. Dažniausia apsilankę po kurio laiko jį rasime ten, kur palikome.

Augalai mus supa pačiose įvairiausiose situacijose: ilsintis, dirbant, būnant namuose ar keliaujant. Dėl jų gausybės bei įvairovės atrandame įvairių būdų kaip augalus pritaikyti savo kasdienėms reikmėms, kaip jais džiaugti ir kaip naudoti jų sukuriamą naudą.

Žvelgiame į augalus iš arčiau

Lelija

Lelija

Atidžiau stebėdami augalus norime prie jų prieiti vis artyn, pastebėti jų smulkesnes detales. Tokiu atveju teks įsigyti padidinimo stiklą, pincetą, skalpelį, specialias adatėles. Pastarosios priemonės leis atidžiau pažvelgti į augalo dalių sandarą. Su jų pagalba bus paprasčiau aiškintis iš ko susideda lapai, žiedai, vaisia, sėklos. Teks „išardyti” žiedus dalimis, skaičiuoti piesteles ir kuokelius, žiedlapius, žiedus, įvardinti žiedų bei žiedynų formas. Žvelgdami iš arti pastebėsite, kad lapai labai skirtingi savo lapalakščių forma, gyslotumu, pasidengimu plaukeliais, lapo pakraščio forma, išsidėstymu ant stiebo.

Apie žymiai rimtesnius tyrimus daugiau papasakoti negaliu, tačiau jiems atlikti teks įsigyti mikroskopą, tam tikrų reagentų. Tam, kad galėtumėt nagrinėti augalų cheminę sudėti, medžiagų virsmus, ar net stebėti kas vyksta ląstelėse turėsite prisiminti arba pagilinti chemijos žinias.

Atidžiau domintis augalo sandara teks daugiau skaityti, apie visas augalo dalis, jų formas, išsidėstymą. Daugiau koncentruotos informacijos rasite knygose. Viena išsamiausių mano skaitytų knygų apie botaniką – V. N. Isajinas. „Botanika“ . Tai gana sena, stora knyga. Supaprastintos informacijos apie augalų sandarą rasite daugelio knygų apie vaistinius augalus pradžioje ir žinoma internete. Aišku, tam skirtoje knygoje viskas būna išdėstyta daug koncentruočiau, tad esant galimybei rekomenduočiau rinktis knygą.

Daržininkystė, sodininkystė ir gėlininkystė

Gėlynas

Gėlynas

Jei jums patinka kapstytis po dirvą, purkšti, ravėti, genėti, skinti, skiepyti bei laistyti – augalų auginimas ir priežiūra būtent jums. Šiam augalų stebėjimo būdui ribų nerasime. Tai tiek gausybė vis atsinaujinančių augalų veislių, tiek naujai įvežamos bei aklimatizuojamos rūšys. Jas nuolatos galite bandyti įsigyti ir auginti savo sklypuose, stebėti jų augimą, vystymąsi, tinkamas auginimo sąlygas. Dažnai susidomėję viena rūšimi žmonės pradeda eksperimentuoti genėjimo, skiepijimo klausimais. Tuomet teks įsigyti keletą specialių skiepijimo peilių, sakatorių, pjūklų, juostelių pririšimui bei tepalų augalui apsaugoti.

Nuklydę į daržininkystę siūlyčiau detaliau pasidomėti dirvožemio sandara ir poveikiu augalams, augalų šaknų sistema. Neišvengiamai susidursite su ligomis bei kenkėjais, kuriuos pažinę apsaugosite savo puoselėjamus augalus. Sunokus vaisiams turėsite sužinoti daugiau apie tai kaip jį išsaugoti kuo ilgiau, apsaugoti nuo šalnų, puvimo ir kenkėjų.

Didžiuliai gėlynai – dažno savo sklypą turinčio asmens džiaugsmas ir galvos skausmas. Netinkamai susodinti, prastai prižiūrimi gėlynai kels daugiau rūpesčių nei naudos. Tačiau susipažinę su pagrindiniais aplinkos tvarkymo, augalų asortimento, kompozicijos principais galėsite tvarkytis daug paprasčiau.

Apie priemones šioms veikloms neverta net pasakoti, jų daugybė. Tačiau visada nuvertinama gera literatūra. Viena gera knyga gali išsaugoti visų metų darbo vaisių nuo ligų, kenkėjų ar šalnų.

Puokštės

Pievos gėlių puokštė

Pievos gėlių puokštė

Puokščių skynimas bei komponavimas – atskiras menas. Tam tikrose šalyse turintis savitus pavadinimus, gilias tradicijas. Galite rasti puikių knygų kaip komponuoti spalvas, rasti tinkamas augalų rūšis džiovinimui, auginimui ar natūraliai augančias pievose. Be to reikia nepamiršti, kad nuskintų gėlių išsilaikymui įtakos turi kiti veiksniai. Tokie kaip nuskynimo laikas, temperatūra, skystis ir aplinka kurioje augalai laikomi. Dažnai dėl nežinojimo galite pamerkti kelias augalų rūšis, kurios neigiamai viena kitą veikia. Tad čia bus priemonės karpymui, knygos, medžiagos padėsiančios augalams išsilaikyti ilgiau.

Viena geriausių Lietuviškų knygų šia tema – Nijolė Degutienė. „Lietuvos laukų ir pievų gėlių puokštės” .

Augalų fotografija

Žemoklė

Žemoklė

Jei nuspręsite fotografuoti augalus – suprasite, kad tai nėra taip jau paprasta. Čia kalbu ne apie šiaip augalo nufotografavimą, bet nuotrauką ar kelias nuotraukas iš kurių galima būtų pasakyti augalo rūšį, jo augimo sąlygas. Botaninei fotografijai galioja visos bendros fotografijos taisyklės, tačiau reiktų atskirti meną nuo mokslo. Pasitaiko atvejų kai abu šiuos aspektus galima suderinti, bet dažniau iš botaniko pusės naudingos fotografijos bus be kompozicijos, neestetiškai atrodančios ar netinkamai apšviestos.

Fotografuojant lauko sąlygomis daug įtakos turi saulė, temperatūra, drėgmė ir vėjas. Dėl skirtingo apšvietimo gali nukentėti  nuotraukos kokybė, būti netinkamas šviesos bei spalvų balansas, tamsūs šešėliai fotografijoje. Vėjas judina augalus, dėl ko jie išsilieja, užstoja fotografuojamą augalą, sukelia šešėli ar net „pabėga” iš kadro. Dėl per didelio karčio ar šalčio ima netinkamai veikti foto technika, stringa skaitmeninių aparatų užuolaidėlės, greičiau išsikrauna baterija.

Su šiomis problemomis kovoti padeda įvairios pagalbinės priemonės. Tai žnyplės, laikikliai padedantys išlaikyti augalą stabilioje pozicijoje. Stovai ir nuotoliniai fotoaparato paleidėjai, kurie leidžia padaryti stabilesnes, ilgo išlaikymo nuotraukas; Filtrai bei objektyvo apsaugos, kurių dėka išvengiame blikų, saulės ratilų, sušvelninsime šešėlius, sumažiname atspindžius. Nuo šalčio, lietaus techniką apsaugo specialios įmautės.

Literatūros, kuri būtų skirta botaninei fotografijai vargu ar surasite. Dažniausiai tai patarimai ar albumai kaip fotografuoti sodo gėles, žiedus, želdynus, pezažus bei aplinką. Tad šioje srityje teks tobulėti bandymų ir suklydimų keliu. Fototechnika nėra viską lemiantis faktorius, tačiau kuo ji kokybiškesnė – tuo dirbti lengviau.

Herbariumas

Keturios Veronikos: dirvinė, siūlinė, paprastoji ir čiobralapė.

Keturios Veronikos: dirvinė, siūlinė, paprastoji ir čiobralapė

Vienas seniausių ir dabar mažiau naudojamų gamtos stebėjimo būdų – herbariumo rinkimas. Paprasčiau būtų pasakyti, kad tai augalų spaudimas ir džiovinimas. Primityviausia ką esame daugelis darę – tai rudeninių lapų džiovinimas knygose. Tačiau kažin kar kas tokius suspaustus lapus bandėte atidžiau stebėti, aprašyti jų išvaizdą. Bandant tai daryti susidursime su problema, kad informacijos apie herbariumo ruošimą nėra daug. Turėsime patys išsiaiškinti kaip saugoti tam tikras augalo dalis, kaip teisingai jas suspausti, kokias priemones naudoti. Paruošus išdžiuvusius augalus teks juos laikyti tinkamoje vietoje, saugoti nuo kenkėjų.

Savo bibliotekoje turiu viena seną, nedidelį leidinį skirtą būtent herbariumų rinkimui, ten šiek tiek plačiau papasakota kaip tai daryti, kokios priemonės reikalingos. Žinoma dalis informacijos jau pasenę ir gali būti atnaujinta bei patobulinta. Mano minėtoji knyga – Trezebinskis J. „Kaip rinkti bei žymėti augalus ir kaip daryti žolynus“ Vilnius, M. Kutkos spaustuvė, 1911.

Kiek pamenu, pagrindinės priemonės herbariumui rinkti yra tokios:

  • Nešiojamas augalų spaustuvas, skirtas gabenti lauke surinktiems augalams. Dažniausia augalus reikia spausti tik juos nuskynus ar išrovus, nes vėliau jie apvysta, suglemba ir būna sunku juos tinkamai išdėstyti lape.
  • Stacionarus spaustuvas. Skirtas baigti džiovinti augalus, perkeltus iš nešiojamo spaustuvo. Jame stipriau suspaudžiami augalai, kartais pakeičiami sudrėkę tarpiniai lapai.
  • Kortelės ir žymėjimo priemonės. Jos reikalingos užfiksuoti informacijai apie aptiktą augalą. Tai primygtinai daroma iš karto aptikus augalą, nes vėliau ši informacija pasimiršta arba atsimenama neteisingai.

Visas šias priemones įmanoma pasidaryti pačiam arba įsigyti jau paruoštas. Lietuvoje tokių priemonių neteko matyti, tačiau užsienyje yra įvairiausių jau paruoštų herbariumo rinkinių.

Galiausiai beliks apsišarvuoti kantrybe, atidumu ir knygomis, kurių prireiks surinktiems augalams atpažinti.

Pabaigai

Apžvelgus augalų stebėjimo būdus matyti, kad jų yra nemažai, dalies jų neaptariau plačiau. Galbūt vertos paminėjimo būtų: žolininkystė, prieskonių auginimas, sėklininikystė, valgomieji augalai išgyvenimui gamtoje ir t.t.

Kiekviena sritis turi specifinių priemonių augalų stebėjimui, priežiūrai ir darbui su jais, tačiau viena priemonė išlieka bendra – tai knygos. Surinkę tinkamą biblioteką, ją plėsdami, skaitydami senas ir naujas knygas visada plėsite savo žinias bei vis geriau pažinsite mus supančius augalus.

Visus ciklo „Gamtos stebėjimas“ straipsnius rasite šiame puslapyje.

Straipsnis papildytas: 23 vasario, 2018

Susiję straipsniai

Komentarai