Ąžuolą senovės lietuviai laikė šventu medžiu, nedrįso jo liesti kirviu, o į ąžuolynus ėjo tik su žynio leidimu. Daugelis priėjęs prie šio didingo medžio jaučiasi geriau, vien buvimas šalia turi savotiškų gydomųjų savybių. Ąžuolo gilės ir žievė naudojama pramonėje ir medicinoje. Liaudis žievės nuoviru skalavo burną sergant įvairiomis burnos ertmės ligomis, mirkė prakaituojančias rankas ir […]

Skaityti visą straipsnį Ąžuolas, paprastasis (lot. Quercus robur L.)

Kai kuriems žmonėms, nepriklausomai nuo to kaip gerai jie apsirengę, šąla kojos bei rankos. Tai gali įtakoti pirštinių nenešiojimas ar nepakankamai šiltai apautos kojos. Jei tinkamai apsirengus galūnės vis tiek šąla, tai gali būti įtakota daugelio kitų organizmo sutrikimų.

Skaityti visą straipsnį Kojų ir rankų šalimas

Ramunėlė itin vaistingas augalas, kurio žiedų preparatus liaudis naudojo vidaus ir išoriniams negalavimams gydyti. Arbatos skatina prakaitavimą, skrandžio sulčių išsiskyrimą, jos galima duoti mažiems vaikams esant vidurių pūtimui. Ramunėlių nuoviras gydo kojų bei rankų prakaitavimą, stiprina plaukų šaknis. Kompresais gydomi furunkulai, nudegimai bei egzemos. Tinkamoje augti dirvoje ši vaistažolė gali tapti piktžole.

Skaityti visą straipsnį Ramunė, vaistinė (lot. Matricaria recutita L.)