Eglę pažintume daugelis, bet patikėti tuo, kad Lietuvoje natūraliai auga tik viena jos rūšis  – nelengva. Juk miške jos visos atrodo tokios skirtingos. Vienos aukštos ir vešlios, tuo tarpu kitos nedidelės ir retu vainiku, o šakos išsidėstę įvairiausiai. Kaip ten bebūtų, eglėmis ir jų žaluma galime džiaugtis visus metus. O kalendoriniams metams artėjant į pabaigą […]

Skaityti visą straipsnį Eglė, paprastoji (lot. Picea abies (L.) H.Karst.)

Apynius pažįstame iš to, kad jų dedama į alų ar girą, tačiau tai ne vienintelis būdas panaudoti šį augalą. Iš standžių stiebų gali būti gaminamas pluoštas virvėms, o spurguose esančios medžiagos turi gydomųjų savybių. Seniau šis augalas buvo taip vertinamas, kad juo buvo mokamos duoklės, o už naikinimą ar svetimų apynių skynimą griežtai baudžiama.

Skaityti visą straipsnį Apynys, paprastasis (lot. Humulus lupulus L.)

Prasidedant vasarai šlapios pievos bei vandens telkinių pakrantės pasipuošia šviesiais ir itin kvapniais žiedais – tai pelkinė vingiorykštė. Dabar dažnai ją pamatysime augančią ne tik laukinėje gamtoje, bet ir gėlyne. Liaudies medicina dažniau naudoja vingiorykščių žiedynus, kurie pasižymi organizmą stiprinančiomis, skysčius varančiomis, antibakterinėmis savybėmis. Tad sergant gripu ar sloguojant tai gali būti tinkamas augalas arbatai.

Skaityti visą straipsnį Vingiorykštė, pelkinė (lot. Filipendula ulmaria (L.) Maxim.)