Žygis prie Kretuono ežero

Data: 2012-07-07

Dalyvių skaičius: 3

Vieta: Ignalinos – Švenčionėlių apylinkės

Žygį pavadinome Kretuonu, nes buvome numatę įsirengti stovyklavietę nakvynei prie šio ežero netoli Ignalinos, tačiau atkeliavus į vietą paaiškėjo, kad tai buvo absoliučiai netikusi idėja, nes ežeras yra smarkiai užpelkėjęs, apaugęs sunkiai praeinamais krūmynais, o aplinkui jį – drėgna pieva su aukšta žole. Dėl šios priežasties teko ieškoti kito ežero stovyklavietei įsirengti, kurią, tiesą pasakius radome labai gerą! Nuo to laiko užpelkėjusius ir žemose vietose esančius bei aukšta žole ir krūmais apaugusius ežerus vadiname Kretuonais.

Kretuono žygis buvo pirmas kelių dienų trukmės, kurio metu įveikėme didelius atstumus pėsčiomis, todėl pasiruošdami ir keliaudami daug klydome, o vėliau vykusių žygių metu mokėmės iš padarytų klaidų.

Ko išmokome žygio metu:

  1. Karštai, saulėtai dienai vandens reikia turėti daug, labai daug;
  2. Iš anksto apskaičiuoti atstumai žemėlapyje jokiu būdu nesutampa su atstumais realybėje;
  3. Visada reikia turėti atsarginį apavą;
  4. Jokiu būdu negalima vaikščioti basomis;
  5. Negalima eiti į žygį su ką tik nusipirktais ir nepranešiotais batais;

Kaip ten bebūtų – žygis buvo iš tiesų įdomus ir su daug nuotykių ir įdomių patirčių.

Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad Lietuvoje auga žolynai, kurie gali būti aukštesni už žmogų.

Tai Sosnovskio barštis – invazinis augalas kaupiantis daug alergeno, sukeliančio stiprius odos nudegimus.

Straipsnis papildytas: liepos 9, 2018

Susiję straipsniai

Komentarai

Shares