Vėlyvas pavasaris
Pavasaris sunkiai stumia žiemą šalin, tačiau tai pamažu vyksta. Nutirpusiuose darželių plotuose lenda gėlių daigai, o snieguolės nepaisydamos šalnų kalasi net ir pro ledą. Sniego kalnai visur gana greitai tirpsta ir leidžia šiltiems saulės spinduliams gertis į žemę ir budinti dar miegančias pievas, kurios turės pasipuošti žaluma.
Nežinia ar sniegas ir lengvas šaltukas liūdina po pusnimi dygstančią žolę, bet perskridę ir lizduose ant vienos kojos stypsantys gandrai neatrodo labai patenkinti tokiu pavasariu. Tiesa vyturys jau sveikina savo giesme net ir apsnigtus dirvonus, o pakelėse teko matyti ir būrį pempių.
Su fotoaparatu klupinėjau aplink kiekvieną ryškesnį daigą ir džiaugiausi jų entuziazmu brautis per sušalusią dirvą. Mačiau net porą Blakių kareivėlių, kurie vis dar labai vangiai rėplioja per pernykštę žolę.
Taip man besilankstant, virš galvos lėkė grįžtančios žąsys, kurių klyksmai priminė, kad pavasaris jau čia, tik gal šilumos reik šiek tiek palūkėti.
