Robin Wall Kimmerer, "Stumbražolių pynimai"

Skaityti šią knygą paėmiau ne iš karto. Jos viršelis ne kartą šmėžtelėjo lankantis elektroninių knygų parduotuvėse, tačiau, pamatęs, kad autorė – ne lietuvė, susidomėjimą kažkaip prarasdavau. Galiausiai, kai pamačiau, jog knyga atsirado bibliotekoje, nusprendžiau visgi pabandyti.

Knyga gana didelė, storoka – tikėjausi pasimėgaudamas skaityti ne vieną vakarą. Tačiau ties maždaug penkiasdešimtu puslapiu pradėjau suprasti, kad tikėjausi kažko kito. Knyga nesiskaitė taip įdomiai, kaip panašios knygos apie gamtą ir augalus, bet niekaip negalėjau suprasti, kodėl. Kelis kartus vėl ėmiau ją į rankas – gal nuotaika buvo nekokia, gal buvau pavargęs – tačiau įsitraukti vis nepavyko.

Ties šimtas penkiasdešimtu puslapiu nusprendžiau, kad tęsti nebenoriu. Įsitikinau – čia ne aš, o pati knyga. Vis dėlto bandžiau suprasti, kodėl man ji tokia neįdomi.

Galiausiai suvokiau, kad autorės gamtos pasaulėjauta man tiesiog labai svetima. Pasakojimai apie amerikietiškas problemas, užmaskuotas indėniškais papročiais ir gamtos simboliais, manęs nesužavėjo.

Neperskaičiau visos knygos, tačiau tiek, kiek skaičiau – nepatiko. Kita vertus, ji paskatino įdomų ir ne vienadienį susimąstymą. Tad skaitymas nebuvo veltui. Paskaitykite ir jūs – galbūt pajusite ką nors visai kita.