Pražydę burokėliai, rudens ženklai

Vėsoka, bet vis tiek gražiai saulėta rudens diena. Išlindau pasižvalgyti po kiemą ir darža. Žolinių augalų vegetacija jau eina į pabaigą – lapai nebe vienodai žali, vietomis parudavę, apdžiūvę. Spalvotų žiedų nematyti, nebebūtų daug apdulkintojų, tad bręsta rietmenių sėklos ir skrenda pienių sėklų skristukai.

Šiandien klausiau naujai atrastą anglišką sodininkų laidą, pakliuvo epizodas apie dirvožemį ir jo gerinimą. Buvo visai įdomu klausyti, net susimąsčiau, kad mes įpratę daug arti, kultivuoti ar kasti, bet pripažinti mulčiavimą nelengva. Matyt, mums tai neįprasta – juk nesame matę, kad kas taip darytų. Nelengva patikėti vien kažkieno kito žodžiais, o išbandyti pačiam nėra taip drąsu.

Sėdžiu rašydamas ir matau žydintį lapinį burokėlį - “mongoldą”. Auginu jau kelinti metai, bet pirmą kartą jie subrandino žiedynus ir sėklas. Aukštis tikrai nemažas, apie 1,8 metro. Dalis žiedinių stiebų išsišakoję auga tiesūs, kiti vingiuoja pažeme. Gal vien dėl eksperimento reiks pabandyti surinkti šiek tiek sėklų, pabandyti ar paskui jos bus daigios.