Augalų fotomedžioklė žiemą

Išsiruošiau pasivaikščioti po savo rajoną – pravėdinti galvą, pašalti nosį ir išgryninti mintis. Žinau, kad taip būna visada: vaikštant išsivėdina kasdienės problemos, o galvoje ima kilti geros idėjos. Šis kartas – ne išimtis.

Žvarbiam vėjui pučiant į žandą susimąstau, kad augalų, kurių sudžiūvusius stiebus galima stebėti žiemą, matyti ne tiek ir daug. Galbūt ne visi jie atpažįstami iki rūšies iš to, kas matosi styrant iš pusnies, bet kodėl gi nepabandžius.

Fotografuoju. Nepraleidžiu progos įamžinti pulką stirnų, kažką rupšnojančių laukuose, keliais rakursais fiksuoju ir tipišką besileidžiančios žiemos saulės vaizdelį. Vis dėlto daugiausia dėmesio skiriu augalų stagarams. Kai kur jie tik pavieniai, tačiau sutinku ir įspūdingų buvusių varnalėšų, rykštenių bei barščių sąžalynų.

Išeidamas pasivaikščioti tikrai nepagalvojau, kad net ir žiemą galima taip sėkmingai užsiimti augalų fotografija. Tereikia leisti sau neskubėti ir įsižiūrėti.