Nuodingosios uogos. 12 Lietuvos augalų, kurie sunokina žmogui kenksmingas ar nevalgomas uogas.
Ieškodamas informacijos apie nuodinguosius Lietuvos augalus nusprendžiau, kad pirma reiktų susipažinti su tais, kurie mus labiausiai patraukia savo uogomis ar spalvingais vaisiais. Juk būtent juos pastebime pirmiausiai.
Daugelį nevalgomų ir nuodingų uogų atskirti nėra sudėtinga. Bendras Lietuvoje augančių nevalgomų uogų bruožas, kad jos nėra sutelktinės (aviečių, gervuogių, katuogių vaisiai - sutelktinės uogos) ir jų sėklos visada viduje (žemuogių ir braškių sėklos išorėje, ant uogos paviršiaus).
Toliau pateikti ne visi Lietuvoje aptinkami augalai, kurių uogose yra žmogui kenksmingų medžiagų. Kai kurių augalų nuodingumas žmogaus organizmui yra vertinamas prieštaringai (anot skirtingų literatūros šaltinių).
Šunobelė, dygioji
Tai krūmas arba nedidelis medelis, kurio viršūnės aplipusios juodais apvaliais, žirnio dydžio kaulavaisiais su koteliu. Šunobelę sprendžiant vien iš uogų galima sumaišyti su šaltekšniu, tačiau ją išduoda keli kiti bruožai: šakos dygliuotos, lapo vienoje vidurinės gyslos pusėje dažniausiai 3 šoninės gyslos.
Suvalgius uogų: gali paleisti vidurius, kuris tam tikrais atvejais gali būti sunkiai stabdomas. Šunobelių vaisiais negalima gydyti vaikų.
Kitose augalo dalyse nuodingųjų medžiagų daugiau nei prinokusiose uogose. Seniau prinokę uogos liaudies medicinoje buvo naudojama vidurių laisvinimui, tačiau dėl stipraus, sunkiai kontroliuojamo poveikio nebevartojamos.
Šaltekšnis, paprastasis
Krūmas arba nedidelis medis. Ant šakos dažnai įvairiaspalvės uogos: raudonos ir tamsėjančios iki juodos. Prinokusios juodos. Uogos ir pats augalas gana panašus į šunobelę. Atskirti galima iš lapo, kurių viename šone 6-8 gyslos (iš viso 12-16). Neprinokę kaulavaisiai nuodingi.
Suvalgius uogų: gali pradėti pykinti, sukelti vėmimą, viduriavimą.
Medicinoje šaltekšnių žievės preparatais gydomas chroniškas vidurių užkietėjimas, kepenų ir tulžies ligos.
Žinginys, pelkinis
Daugiametis žolinis augalas, auga drėgnose, pelėtose vietose. Visos augalo dalys, tarp jų ir neprinokusios uogos nuodingos, prinokusios tampa raudonos, gleivėtos. Literatūroje nurodoma, kad prinokusiomis uogomis minta kai kurie miško žvėrys (tikėtina, kad ne maistiniais tikslais, o dėl to kad atsikratytų žarnyno parazitų)
Medutė, dvilapė
Lietovoje dažnas, ūksmingas vietas mėgstantis žolinis augalas. Žydi baltais, kvapniais žiedais. Vasaros pabaigoje sunokina raudonas uogas. Pradžioje uogos būna šviesios beveik baltos. Visose augalo dalyse yra nuodingų glikozidų. Literatūroje nurodoma, kad prinokusi uoga aitriai saldi.
Baltašaknės (vaistinė, daugiažiedė, menturlapė)
Tai daugiametis žolinis augalas, dažnai augantis smėlingose vietose, sudaro nemažus sąžalynus. Peržydėjus baltiems žiedams noksta žalios uogos ir galiausiai tampa mėlynomis. Visos augalo dalys nuodingos.
Suvalgius uogų: gali svaigti galva, sutrikti virškinimas ar širdies ritmas, prasidėti pykinimas.
Augalas liaudies medicinoje naudojamas plačiam spektrui negalavimų gydyti. Dažnai auginamas prie namų, gėlynuose.
Pakalnutė, paprastoji
Pakalnutės dažnai sąžalynus sudarantys žoliniai augalai. Žydi baltais žiedais, sunokina ryškiai oranžines uogas.
Suvalgius uogų: gali sutrikti širdies veikla, pykinti, svaigti galva, prasidėti viduriavimas.
Augalas dekoratyvus, nereiklus dirvai, dėl to dažnai auginamas gėlynuose, žiedai labai kvapnūs. Literatūroje nurodoma, kad uogos saldžiarūgštės.
Vilkauogė, keturlapė
Tai daugiametis augalas su 4 kryžmiškai augančiais lapais. Jo vaisius - viena juodai melsva uoga. Pavieniai augalai auga trąšioje dirvoje, dažniausiai pavėsingoje, drėgnoje vietoje. Sėklas išplatina paukščiai, augalas sudygęs tik po 5-8 metų pirmą kartą išleidžia žiedinį stiebą.
Vilkauogė nuodinga žmonėms, arkliams. Ypač nuodingi šakniastiebiai ir uogos. Apsinuodijus prasideda vėmimas, skrandžio skausmai, sutrinka širdies darbas.
Juodžolė, varpotoji
Juodžolė - daugiametis žolinis augalas. Žiedai balti, sunokina juodas uogas. Dažniausiai aptinkama lapuočiuose miškuose. Visose augalo dalyse aptinkama nuodingų medžiagų. Anksčiau naudota liaudies medicinoje, dabar - homeopatijoje.
Apsinuodijus šiuo augalu gali pasireikšti nervų sistemos slopinimas, vėmimas, viduriavimas, bendras silpnumas.
Juodžolė Lietuvoje kartais auginama kaip dekoratyvinis augalas prie namų, sodybose. Pvz.: lot. Actaea rubra.
Ožekšniai (karpotasis, europinis, žemasis, sparnuotasis)
Subrendus uogoms karpotąjį ožekšnį atskirti lengviausia. Jo vaisius dengia tik pusę juodos sėklos. Tuo tarpu kitų rūšių sėklos nematyti, ji apgaubta oranžinio vaisiaus. Žemasis ir sparnuotasis ožekšniai Lietuvoje aptinkami retai.
Ožekšnius sutiksime lapuočiuose, derlinguose miškuose, kartais spygliuočių miškų pakraščiuose, pagrioviuose. Vasarą jų dažniau nepastebėtume. Tačiau rudenį, žiemą jie išsiskiria ryškiomis sėklų dėžutėmis ir vaisiais.
Apsinuodijus ožekšnių vaisiais jaučiami tipiniai apsinuodijimo simptomai: bendras organizmo silpnumas, vėmimas, viduriavimas. Gali pasireikšti diegliai pilvo srityje.
Žalčialunkis, paprastasis
Žalčialunkis labiau pastebimas pavasarį. Kovo - balandžio mėnesį augalas žydi ryšiais rožinės spalvos, kvapniais žiedais. Žiedai bekočiai auga ant dar belapio stiebo. Peržydėjus žalčialunkis išleidžia lapus ir subrandina ryškiai raudonas uogas. Aptinkamas drėgnose, pavėsingose vietose, griovių šlaituose.
Augalas labai nuodingas. Į namus parnešti kvapnūs žiedai gali neigiamai paveikti sveikatą. Stipriai apsinuodijama nebent uogomis. Suvalgius jaučiamas stiprus burnos gleivinės deginimas, bendras organizmo nusilpimas, diegliai pilve, vėmimas bei viduriavimas. Apsinuodijęs gali šlapintis su krauju, sunkiais atvejais asmuo gali prarasti sąmonę ar net mirti. Anot literatūros, 10-12 uogų gali būti mirtina dozė.
Apsinuodijus plaunamas skrandis, skatinamas vėmimas ir viduriavimas, duodama nuodus absorbuojančių medžiagų.
Karklavijas, paprastasis
Bulvinių šeimos augalas, dažnai augantis drėgnesnėse, pavėsingose vietose. Sunokina ryškiai raudonas uogas, kuriose yra nuodingų alkaloidų. Liaudies medicina karklavijo preparatus naudojo išoriškai įvairioms odos ligoms gydyti.
Suvalgęs karklavijo uogų asmuo gali jaustis mieguistas, gali sutrikti širdies ritmas, išsiplėsti akių vyzdžiai. Gali pasireikšti pykinimas, viduriavimas.
Sausmedis, paprastasis
Sausmedžio krūmus dažniausiai sutiksime trąšiame lapuočio miške ar šalia jo - pamiškėje. Dera, dažniausiai, tik atviroje vietoje augantys krūmai. Prinoksta raudonos, saldaus skonio uogos, kurios turi žmogaus sveikatai (uogas lesa paukščiai) kenkiančio alkaloido.
Suvalgius sausmedžio uogų pasireiškia pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
Augalai nuodingais ar nevalgomais vaisiais, kurie detaliau nenagrinėti:
Varnauogė, juodoji
Lietuvoje maistui nerenkamos, dėl to, kad neturi jokio išskirtinio skonio. Uogos tampa skanesnės po šalnų. Neturi jokių žmogui kenkiančių medžiagų.
Kiauliauogė, juodoji
Bulvinių šeimos augalas, nesunokusiose uogose yra žmogui kenksmingų medžiagų. Dėl prinokusių uogų įvairiuose šaltiniuose rasime prieštaringų nuomonių.
Meškytė, baltauogė
Lietuvoje auginama dekoratyviniais tikslais, gyvatvorėms, sodinama parkuose. Kartais sulaukėja. Pakenčia sausrą, greitai augą, atspari akrpymui ir genėjimui. Uogos nuodingos.
Ieva, paprastoji
Liaudies medicina naudoja uogas, žievę bei žiedus gydymo tikslais. Lietuvoje maistui uogos nevertinamos, nors literatūra pateikia prieštaringos informacijos apie jų poveikį organizmui. Uogos aitraus skonio.
Meškauogė, miltinė
Augalas vaistinis, uogos neturi jokio malonaus skonio.
Sedula, raudonoji
Labiau techninis augalas, medingas, dekoratyvus. Vaisiai nėra skanūs.
Krūmsargė, uoginė
Lietuvoje retai aptinkama, sunokina juodas daugiasėkles uogas. Apie maistingumą ir nuodingumą mažai duomenų.
Šunvyšnė, vaistinė
Lietuvoje savaime neauga, auginama retai, pasitaiko sulaukėjusių.
Suvalgius uogų: ima stipriai plakti širdis, išsiplečia vyzdžiai, pakyla kūno temperatūra, prasideda haliucinacijos, sunkėja kvėpavimas.
Naudotos literatūros šaltiniai
- [4] „Mažieji miško turtai”, Mokslas, Vilnius, 1987
- [8] „Kur uogauti Lietuvoje”, Šviesa, Kaunas, 2008, ISBN 978-5-430-05318-8
- [35] „Dendrologija”, Margi raštai, Vilnius, 2008, ISBN 9986-09-286-8
- [37] „Vadovas Lietuvos augalams pažinti”, Vaizdas, Vilnius, 1968
- [52] „Lietuvos TSR Flora II”, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, Vilnius, 1963
- [57] „Nuodingieji augalai”, Mintis, Vilnius, 1967
- [a8] „Wicked Plants: The A-Z of Plants That Kill, Maim, Intoxicate and Otherwise Offend”, Timber Press, London, 2009, ISBN 978-1-60469-127-6
Komentarai iš senojo puslapio
Šie komentarai buvo perkelti iš senojo gamtininkas.lt puslapio archyvo.