Žiedai dažniausia rausvi arba balti, išsidėstę skėtiškuose žiedynuose stiebo viršūnėje. Dvilyčiai, kvapnūs, lankomi įvairių vabzdžių. Piestelė viena, kuokeliai 3.
Valerijoną sutiksime augantį šlapioje, šaltiniuotoje pievoje, prie vandens telkinio ar miško griovio.
Pirmiausia dėmesį turėtų patraukti šviesiai rausvas arba baltas žiedynas. Tačiau neapsigaukite, specifinio, valerijonui būdingo kvapo turi tik augalo šakniastiebiai. Būtent jie raunami arba kasami ir ruošiami naudoti gydomaisiais tikslais. Valerijono šakniastiebiuose esančios medžiagos veikia raminančiai, atpalaiduojančiai, dažnai naudojamos kai kamuoja nerimas, nemiga, isterija.
Kontraindikacijos
Valerijono preparatų nevartoti, kai sulėtėję organizmo procesai: sumažėjusi skydliaukės funkcija, raumenų tonusas, arterinis kraujospūdis.
Naudojimas liaudies medicinoje
Valerijono šakniastiebiuose kaupiasi eterinis aliejus, kuris pasižymi raminančiomis savybėmis. Todėl valerijono preparatai tinka esant nemigai, migrenai, isterijai, mažina stresą.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai rudenį ar pavasarį kasami valerijonų šakniastiebiai. Iškasti šakniastiebiai nuvalomi nuo žemių, apiplaunami vandeniu ir lengvai apdžiovinami. Vėliau baigiami džiovinti sausoje gerai vėdinamoje vietoje arba džiovykloje iki 35°C temperatūroje. Sudžiuvus lieka 1/4 – 1/3 žaliavos dalis. Antrametės valerijonų šaknys didesnės.
Paplitimas
Vaistinis valerijonas šlapiamėgis augalas, tad jį dažniausiai sutiksime vandens telkinių pakrantėse, drėgnuose miškuose ar šaltiniuotose pievose. Lietuvoje aptinkama vienintelė savaiminė valerijonų rūšis – Vaistinis valerijonas.
Dažniau auginama dar keletas valerijonų rūšių, įvairios veislės.
Kiti naudojimo būdai
Valerijono preparatai naudojami ir veterinarijoje. Augalas medingas, ilgai žydintis.
Veikliosios medžiagos
Šakniastiebiuose: eterinis aliejus, izovalerijono rūgštis, seskviterpenas, seskviterpeno spiritas, skruzdžių rūgštis, acto rūgštis, sviesto rūgštis, alkaloidai, chatininas, gliukozidai, valerinas, raugai
Kiti faktai
Pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio valere, kuris reiškia „būti sveikam”.
Literatūros šaltiniuose teigiama, kad valerijonas naudotas jau I mūsų eros amžiuje.
Valerijono šaknis labai mėgsta naminės katės, nepalikite jų džiūti neapsaugotoje vietoje, nes galite neberasti.
Ligos ir kenkėjai
Ligos:
valerijonų rūdelė
tikroji miltligė
netikroji miltligė



