Graižai 3-4 cm skersmens, žiedai tik liežuviški, šviesiai mėlyni, kartais balti arba rausvi, išsidėstę stiebų viršūnėse, lapų pažastyse. Žydi liepos – rugsėjo mėnesiais.
Paprastoji trūkažolė liaudyje dažniau vadinama tiesiog cikorija, jos šaknys naudotos kavos pakaitalui gaminti. Žinoma nemažai gydomųjų šio augalo savybių, o jauni lapai, ūgliai bei šaknys gali būti naudojamos maistui.
Kontraindikacijos
Trūkažolės preparatų nerekomenduojama naudoti sumažėjus skrandžio rūgštingumui, esant opų skrandyje, sergant lėtinėmis kepenų ligomis.
Nerekomenduojama trūkažolės preparatų naudoti labai ilgą laiką ir didesniais kiekiais, nes gali sutrikti virškinimas, pakenkiama akių tinklainė[7].
Naudojimas liaudies medicinoje
Trūkažolės žiedų preparatai pasižymi raminamuoju, širdies ritmą retinančiu poveikiu.
Trūkažolės šaknų preparatai žinomi dėl organizmą stiprinančių, cukraus kiekį kraujyje mažinančių, sutraukiančių, šlapimą ir tulžį varančių, bakterijas naikinančių savybių. Naudojamos sergant skrandžio ir žarnyno ligomis, esant inkstų akmenligei, virškinimui pagerinti.
Liaudis trūkažolės pieniškomis sultimis išoriškai gydė karpas.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai skinami cikorijų žiedai ir kasamos šaknys.
Trūkažolės žiedai skinami liepos mėnesį žiedams pilnai išsiskleidus. Suskinti žiemai džiovinami pabėrus plonu sluoksniu nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje arba džiovyklose iki 25-30°C temperatūroje. Laikant sausoje, gerai vėdinamoje, tamsioje vietoje tinka vartoti 1 metus.
Trūkažolių šaknys kasamos 2 arba 3 metais. Šaknys nuvalomos, nuplaunamos šaltu vandeniu, susmulkinamos ir džiovinamos labai gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 50-55°C temperatūroje. Tinkamai paruoštos būna bekvapės, viduje baltos, susiraukšlėję. Laikomos sausoje vėsioje vietoje, tinka vartoti 2 metus.
Paplitimas
Lietuvoje natūraliai auga vienintelė dažna rūšis – paprastoji trūkažolė. Jas aptiksime augančias pakelėse, pievose, žvyrduobėse. Labiausiai mėgsta kalkingus dirvožemius
Auginimas
Trūkažolė dažniausiai auginama dėl šaknų, tokiu atveju labiausiai tinka puri, kalkinga dirva. Augalas žydi tik antraisiais metais.
Kiti naudojimo būdai
Iš jaunų ūglių ir lapų gali būti ruošiamos salotos. Subrendę tampa kartūs.
Iš paprastosios trūkažolės šaknų ruošiama kava, arba ji maišoma su kitų augalų šaknimis ruošiant kavos gėrimą. Šaknis taip pat galima virti ar troškinti. Tam geriausiai tinka dvimečių augalų šaknys, vėliau tampa labai karčios.
Iš trūkažolės išgaunama fruktozė, inulinas.
Veikliosios medžiagos
Šaknyse: sacharidai (tarp jų inulinas, fruktozė), glikozidas intibinas, vitaminai (C, B1, E), cholinas, betainas, metoksikumarinas cikorinas, seskviterpeninai laktonai, baltymai, drvos, riebalai, pektinai, raugai, mineralinės druskos, cinkas, magnis, boras, kalis, geležis.
Žieduose: antocianinai, flavonoliai, flavonai, sacharidai, eteriniai aliejai, gleivės, cikorinas.
Augalo sultyse: laktucinas, laktukopikrinas, taraksasterolis, polisacharidai, dervos.[19]
Kiti faktai
Lietuvoje trūkažolės laikomos augalais archeofitais, paplitusiais dėl žmonių veiklos.
Yra duomenų, kad trūkažolę gydymo tikslais naudojo Egipto ir Romos gyventojai.
