Kontraindikacijos
Skėtinės širdažolės preparatų nerekomenduojama naudoti esant opoms skrandyje bei dvylikapirštėje žarnoje. Naudojant dideliais kiekiais gali pasireikšti pykinimas ir vėmimas.
Naudojimas liaudies medicinoje
Skėtinės širdažolės vaistinėje žaliavoje kaupiasi medžiagos, kurios pasižymi skrandžio sulčių išsiskyrimą skatinančiu, apetitą gerinančiu, skrandžio rūgštingumą didinančiu poveikiu.
Liaudies medicina širdažolės preparatus naudojo sergant įvairiomis širdies ligomis, mažakraujyste, sutrikus virškinimui.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai renkama širdažolių antžeminė dalis. Nupjovus ji paskleidžiama plonu sluoksniu gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Paruošta žaliava kartaus skonio, be jokio išskirtinio kvapo. Tolimesniam laikymui pakuojama į popierinius maišus, laikoma sausoje ir vėsioje vietoje. Tinka naudoti iki 2 metų.
Paplitimas
Lietuvoje skėtinė širdažolė auga savaime. Paplitusi visoje respublikos teritorijoje, tačiau negausiai. Auga šlaituose, miško aikštelėse, pievose, pagrioviuose, molingose dirvose.
Be skėtinės širdažolės Lietuvoje auga ir kitos širdažolių rūšys.
Veikliosios medžiagos
Antžeminėje dalyje: askorbo rūgštis, gleivės, dervos, glikozidai, eterinis aliejus, alkaloidai, dažinės medžiagos, mineralinės medžiagos, flavonoidai, kartumynai.
Kiti faktai
Širdažolės – dekoratyvūs augalai.
Lietuvoje skėtinė širdažolė įtraukta į „Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą“.
