Šeivamedis, juoduogis

lot. Sambucus nigra L.

Kiti pavadinimai: juodasis bezdas, kiaurmedis, sambė, štrukas.

21%

Kontraindikacijos

Kontraindikacijų nenurodoma

Naudojimas liaudies medicinoje

Šeivamedžio vaistinėje žaliavoje kaupiasi medžiagos, kurios pasižymi prakaitavimą skatinančiomis, atsikosėjimą lengvinančiomis, uždėgimą ir temperatūrą mažinančiomis, organizmo bendrą atsparumą didinančiomis savybėmis. Dėl to šeivamedžio preparatai naudojami sergant gripu, bronchitu, šlapimo pūslės ligomis, peršalus.

Juodojo šeivamedžio vaisai pasižymi vidurius laisvinančiomis savybėmis.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkami juoduogio šeivamedžio žiedynai ir vaisiai. Žiedynai skinami vasaros pradžioje gegužę-birželį pačiu šeivamedžio žydėjimo metu. Surinkti žiedynai paskleidžiami gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Išdžiuvusi žaliava būna gelsvos spalvos, salstelėjusio skonio. Tolimesniam laikymui pakuojama į popierinius maišus ir laikoma geria vėdinamoje ir vėsioje vietoje. Naudoti tinka iki 3 metų.

Šeivamedžio vaisiai renkami rudenį. Nuskynus jie apvytinami, tuomet baigiami džiovinti šildomoje džiovykloje įšilusioje iki 70-80 temperatūros. Išdžiuvę vaisiai mažai aromatingi, raukšlėti, raudonu minkštumu, saldžiarūgščio skonio. Tolimesniam naudojimui pakuojami į maišus, laikomi sausoje ir vėsioje vietoje. Naudoti tinka iki 2 metų.

Paplitimas

Lietuvoje savaime neauga. Auginamas senose sodybose, soduose, parkuose, jai apželdinami šlaitai, vandens telkinių pakrantės.

Be juoduogio šeivamedžio Lietuvoje auginamos dar kelios rūšys.

Kiti naudojimo būdai

Prinokę juoduogio šeivamedžio vaisiai naudojami maistui. Iš jų ruošiami kepinių įdarai, kisielius.

Veikliosios medžiagos

Vaisiuose: flavonoidai, hiperozidas, izokvercitrinas, rutinas, organinės rūgštys, citrinų, obuolių, askorbo rūgštis, raugai, sacharidai, gliukozė, fruktozė, glikozidai, chrizanteminas, sambucinas, sambucianinas, eterinis aliejus.

Žieduose: eterinis aliejus, glikozidai, sambunigrinas, vitaminas C, gleivės, mineralinės medžiagos, flavonoidai, astragalinas, hiperozidas, izokvercitrinas, kvercetinas, tutinas, organinės rūgštys, acto, obuolių, valerijonų rūgštys, chlorogeno, ferulo, kavos.

Naudotos literatūros šaltiniai

  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. „Vaistinių augalų enciklopedija”, Lututė, Kaunas, 2005, ISBN 9955-575-73-5
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI”, Mokslas, Vilnius, 1980
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas”, Lututė, Kaunas, 2011, ISBN 978-9955-37-127-4
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai”, Botanikos instituto leidykla, Vilnius, 1999, ISBN 9986-662-14-1
comments powered by Disqus

Komentarai iš senojo puslapio

Šie komentarai buvo perkelti iš senojo gamtininkas.lt puslapio archyvo.

Jolita
Laba diena, labai geras jūsų puslapis. Net kulinarinių receptų puikių randu! Ačiū. Gal turite šeivamedžio žiedų panaudojimo recetūrų. Gal darote mišinius arbatoms. Domina ir sirupas. Dėkoju iš anksto.Tiesa, dėl rausvažiedės notrelės gal galite daugiau informacijos įdėti savo puslapyje arba man į paštą atsiųsti. Labai dėkoju. Jolita
Atnaujinta: 2025-11-02 Pirmą kartą publikuota: 2025-09-24