Kontraindikacijos
Žaliosios rūtos preparatai gali sukelti galvos svaigimą, traukulius, sukelti blogą nuotaiką, nuovargį.
Vengti tiesioginio kontakto su oda, tai gali sukelti pigmentines dėmes, net žaizdas, kurios sunkiai gyja. Toks rūtų poveikis stipresnis saulėtą dieną.
Prieskoniniais tikslais naudoti itin mažais kiekiais.
Nevartoti nėščioms moterims, gali sukelti persileidimą.
Naudojimas liaudies medicinoje
Liaudies medicinoje naudota sutrikus menstruaciniams ciklui, esant epilepsijos, isterijos priepuoliams, traukuliams. Veikia raminančiai, malšina skausmus sergant podagra bei reumatu.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai ruošiama žaliųjų rūtų žolė. Ji pjaunama prieš žydėjimą, tik nuo antramečių ar senesnių augalų, paliekant apie 10 cm stiebo nuo dirvos. Taip surinkta žaliava džiovinama nuo saulės apsaugotoje vietoje arba džiovykloje iki 35°C temperatūroje. Tinkamai paruošta vaistinė žaliava šviesiai žalios spalvos, stipraus aitraus skonio. Nukūlus lapelius, žiedus, pašalinami stambūs stiebai. Laikoma vėsioje vietoje, popieriniuose maišuose. Tinkamai laikant vartoti tinka 1-2 metus.
Paplitimas
Lietuvoje natūraliai neauga. Darželiuose dažniausiai auginama žalioji rūta.
Kiti naudojimo būdai
Rūtos naudojamos kaip prieskoniniai augalai kulinarijoje. Jais aromatizuojami gėrimai.
Veikliosios medžiagos
Metilnonilketonas, alfa-nanonas, pinenas, metilheptilketonas, cimolis, limonenas, mircenas, benzildehidas, rutinas, bergaptenas, ksantotoksinas, psoralenas, asorbo rūgštis, kartumynai, raugai, mineralinės medžiagos.
Kiti faktai
Rūtos – Lietuvos nacionalinis augalas. Dažnai minimas liaudies kūryboje, liaudies mene, naudotas apeigose. Rūtos minimos ir vaizduojamos dainose, pasakose, sakmėse, vaizduojamos audiniuose, piešiniuose, drožiniuose.
