Linažolę, liaudyje dar vadinamą laukiniu šuniuku, bambažole pamatysime augančią sausose pievose, šlaituose ar pakelėse. Tai dekoratyvus, taip pat stipriai žmogaus raumenis veikiančių medžiagų turintis augalas.
Kontraindikacijos
Linažolės ir su ja paruoštų preparatų nereikėtų naudoti viduriuojant, besilaukiančioms moterims, esant tužies ar inkstų akmenligei.
Naudojimas liaudies medicinoje
Linažolėje esantis alkaloidas peganinas veikia lygiuosius raumenis. Liaudies medicina šio augalo preparatus naudojo kaip nuskausminančią, šlapimo bei tulžies išsisikyrimą skatinančią, žarnyno veiklą gerinančią priemonę. Žinomos linažolės nuskausminančios bei priešuždegiminės savybės.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai renkama antžeminė linažolių augalo dalis augalui žydint (birželį – liepą). Surinkta žolė plonu sluoksniu džiovinama gerai vėdinamoje vietoje. Tinkamai paruošta būba išskrtinio, nelabai malonaus kvapo, kartaus skonio, tinka naudoti 1 metus.
Paplitimas
Paprastoji linažolė Lietuvoje labai paplitusi. Nereikli dirvai, dažnai auga smėlynuose, pakelėse, šlaituose. Dekoratyviniais tikslais auginamos kitos rūšys.
Kiti naudojimo būdai
Linažolės – dekoratyvūs augalai, tad išvestos veislės auginamos gėlynuose.
Iš linažolės gali būti gaminami natūralius dažus.
