Kontraindikacijos
Linų sėmenų preparatų nerekomenduojama naudoti esant žarnų nepraeinamumui.
Naudojimas liaudies medicinoje
Linų sėklos geriausiai žinomos dėl gleivinių savybių, dėl to naudotos kvėpavimo takų ligoms gydyti, pasižymi švelniai vidurius laisvinančiomis savybėmis. Sėklose kaupiasi nemažai kitų naudingų medžiagų, kurios reguliuoja cholesterolio, baltymų bei riebalų kiekį organizme. Dėl to tinka naudoti sergant ateroskleroze, nutukus.
Rinkimas ir laikymas
Linai kuliami rugpjūti, tuomet sėklos išvalomos, džiovinamos. Supakavus į maišus laikomos sausoje ir gerai vėdinamoje patalpoje, tinka naudoti iki 3 metų.
Paplitimas
Lietuvoje sėjamasis linas natūraliai neauga, kartais sulaukėja. Lietuvoje auga, auginamos ar gali būti aptiktos 7 linų rūšys, iš jų savaiminis tik sėjamasis linas.
Kiti naudojimo būdai
Linai nuo seno naudojami maistui. Jų dedam į kepinius, barstoma ant kepinių viršaus. Iš linų sėmenų gaminami sėklų mišiniai salotoms pagardinti, susmulkinus su kitomis sėklomis gaminami pabarstai įvairiems patiekalams paskaninti.
Gerai žinomas sėmenų aliejus, kuris malonaus skonio, tačiau gana greitai apkarsta (oksiduojasi).
Veikliosios medžiagos
Baltymai, organinės rūgštys, oleinas, stearinas, linolis, linolenas, linustatinas, linamarinas, mikroelementai, makroelementai.
Kiti faktai
Linų sėklų aliejus plačiai naudojamas maistui ruošti, medicinoje ir techniniams tikslams;
Sėklų išspaudos naudojamos gyvulininkystėje kaip pašarai;
Nuo labai senų laikų linai auginami kaip pluoštinis augalas;
Yra dekoratyvių lino genties augalų rūšių, kurios auginamos darželiuose.