Kontraindikacijos
Naudojant avižų preparatus šalutinis poveikis nepastebėtas.
Naudojimas liaudies medicinoje
Aviža dažniau žinoma kaip maistinis ar pašarinis augalas, tačiau iš jos paruošti preparatai naudoti liaudies medicinoje. Avižų žolė naudota kaip raminančioji medžiaga, esant nemigai taip pat skysčiams iš organizmo varyti, prakaitavimui paskatinti sergant. Išoriškai žolės preparatai naudoti skaudantiems sąnariams gydyti, gausiai prakaituojančioms kojoms plauti. Avižų grūdai vertinti dėl organizmą stiprinančių savybių.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai pjaunamos apie 30 cm ilgio avižų žolės viršūnės, kai augalas pasiekia plaukėjimo fazę. Surinkus jos džiovinamos geria vėdinamoje vietoje arba džiovykloje 40-50°C temperatūroje. Išdžiovinta žaliava susmulkinama ir pilama į tankius medžiaginius ar popierinius maišus ir laikoma geria vėdinamoje vėsioje vietoje. Taip laikant vartoti tinka iki 1 metų. Grūdai ruošiami antroje rugpjūčio pusėje, išvalyti ir išdžiovinti laikomi nuo kenkėjų apsaugotose vietose. Naudoti tinka iki 2 metų.
Paplitimas
Lietuvoje auginamos nuo labai senų laikų iki šiol. Sėjamoji aviža natūraliai neauga, tačiau aptinkamos 3 kitos avižų rūšys: tuščioji, pilkoji, netikšė. Taip pat tikėtina, kad gali augti bergždžioji aviža.
Kiti naudojimo būdai
Tai plačiai naudojama maistinė grūdinė kultūra iš kurios ruošiami įvairiausi aptiekalai: keapami sausainiai, ruošiami dribsniai košei, verdamas kisielius.
Veikliosios medžiagos
Žolėje: silicio oksido junginiai, avenakozidai, fungucidinėmis savybėmis pasižyminčio medžiagos, karotinoidai.
Grūduose: nikotino rūgštis, stigmasterolis, riebalai, krakmolas, baltymai, sacharidai, steroidiniai saponinai, vitaminai, amino rūgštys.
Kiti faktai
Avižos džnai naudojamos šerti arkliams.