Kontraindikacijos
Dažnas ir gausus arnikos preparatų vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį: pasitaiko širdies ar skrandžio veiklos, šlapinimosi sutrikimų. Išorinis naudojamas gali dirginti odą, atsirasti pūslelių.
Pasitaiko arnikos preparatams alergiškų žmonių. Negalima naudoti nėščioms moterims.
Naudojimas liaudies medicinoje
Arnikoje kaupiasi medžiagos, kurios pasižymi kraujavimą stabdančiomis, antiseptinėmis savybėmis, tad tinka žaizdoms bei sumušimams gydyti. Iš arnikų paruošti preparatai išoriškai naudoti skaudantiems sąnariams, vabzdžių įkandimams, sunkiai gyjančioms žaizdoms, kraujosrūvoms gydyti.
Arnikų preaparatai naudojami ir į vidų, tuomet jie pasižymi centrinę nervų sistemą bei širdies darbą stimuliuojančiais poveikiais, skatina gimdos susitraukimus.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai renkami arnikų žiedai, jie skinami nuo antramečių augalų. Surinkus, paskleidžiami plonu sluoksniu, džiovinami nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje, gerai vėdinamoje vietoje arba džiovykloje iki 30-35°C temperatūroje, kartais pasklaidant. Tinkamai paruošti žiedai būna nesutrupėję. Geriausia laikyti nuo drėgmės apsaugotuose – stikliniuose induose, tinka vartoti iki 1,5 metų po surinkimo.
Paplitimas
Lietuvoje šamišo arnika natūraliai neauga, tačiau auginama dekoratyviniais tikslais, kaip vaistinis augalas. Lietuvos teritorijoje natūraliai auga kitas šios genties augalas – kalninė arnika, tačiau jis retas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knyga, rinkti vaistinei žaliavai jo negalima.
Veikliosios medžiagos
Umbeliferonas, skopoletinas, poliacetilenai, cholinas, askorbo rūgštis, betainas, helenalinas, arnifolinas, šamisonolidas, trimetilaminas, ksantofilai, eteriniai aliejai, raugai.