Kontraindikacijos
didesni akišveitės preparatų kiekiai, naudojant į vidų, gali dirginti virškinimo sistemą.
Naudojimas liaudies medicinoje
Akišveitės preparatais dažniausia gydomos akių ligos: esant paraudimui, akių vokų uždegimui, konjunktyvitui. Nuoviru plaunama galva, norint paskatinti plaukų augimą. Kartais naudotos persišaldžius.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai renkama akišveitės antžeminė dalis. Ji pjaunama augalui žydint, sausą ir saulėta diena. Surinkus, džiovinama nuo saulės spindulių apsaugotoje gerai vėdinamoje vietoje arba džiovykloje iki 35°C temperatūroje. Paruošta žaliava laikoma sausoje vėsioje vietoje, tinka naudoti iki 1 metų.
Paplitimas
Lietuvoje be pievinės akišveitės dar savaime auga 4 akišveičių rūšys: smulkiažiedė, stačioji, lieknoji, rausvažiedė. Pievinė akišveitė dažniausiai aptinkama ant mažai važinėjamų lauko keliukų, sausose pievose, miško aikštelėse, šlaituose, kirtimuose.
Veikliosios medžiagos
Eterinis aliejus, sitosterolis, kavos rūgštis, ferulo rūgštis, flavonoidai, raugai, cholinas, iridoidai.
