Kas tos invazinės rūšys? Trumpas pamąstymas apie augalus atkeliavusius iš svetur.

Susimąsčiau apie invazinius augalus. Apibrėžimo neieškosiu, tiesiog dalis atkeliavusių ir patogiai Lietuvos pievose ir miškuose įsikūrusių augalų vadinamos invazinėmis rūšimis. Tas tarsi duoda mintį, jog rūšys turi sustoti plitusios ir konkuravusios viena su kitomis tik dėl to, kad žmogus kažkada surašė kokios rūšys aptinkamos tam tikrame žemės plote. Čia galima paminėti uosialapį klevą (lot. Acer negundo), kuris mielai veši vandens telkinių pakrantėse ir užgožia dažną krumokšnį ar sukuria pavėsį žemiau augantiems augalams. Šis medis itin greitai auga, tačiau jo mediena žmogui nėra vertinga. Ji netinkama nei medžio darbams, nei patogi paruošti kurui, nes nėra skali. Galbūt susmulkinus uosialapiai klevai būtų gera trąša, paruoša kuro briketams? Kol kas neteko girdėti gero šio medžio medienos panaudojimo būdo.

Iš šio pavyzdžio matyti koks gali būti invazinės rūšies apibrėžimas – tai savaime gerai vešinti, bet žmogui menkai vertinga ar net kenksminga rūšis. Nes jei apsiribotume vien tuo, jog rūšis turi būti atkeliavus iš kitur ir patogiai įsikūrusi mūsų kraštuose, gaėtume imti vardinti nemažą būrį gerai žinomų augalų. Juk kažkada savo balose ir upėse neturėjome ajero, tačiau dabar jį sutiksime gana dažnai.

Bulvės žiedai

Bulvės žiedai

O kaip su bulvėmis?

Čia beveik atskira filosofinė tema. Šis kažkada labai garbintas augalas, kuris užėmė svarbią vietą kasdieniame Lietuvio meniu, tampa dideliu priešu. Paplito jis itin plačiai, visi jį naudoja, bet štai imama kalbėti, kad bulvėse esantis krakmolas yra ne pats geriausias maisto medžiagų šaltinis žmogaus organizmui. Be to išsikerojusi susijusių produktų pramonė. Bulvių traškučiai, riebaluose virtos bulvytės, bulvių miltai, krakmolas. Ar dėl to, kad bulves pradedame laikyti kenksmingomis ir jos atkeliavo iš svetur galime jas vadinti invazine rūšimi? Turbūt, kad ne, bent jau ne artimiausiu metu.

 

Straipsnis papildytas: gruodžio 11, 2017

Susiję straipsniai

Komentarai