Kam nereikalingas česnakas. Keletas atvejų kada česnakas gali pakenkti.
Česnakų rūšių įvairovė Lietuvoje nemaža, tačiau populiariausias išlieka valgomasis česnakas. Tai mitais apipintas vaistinis, maistinis ir prieskoninis augalas. Ar jis gali būti naudingas? Tikrai taip. Ar kiekvieną žiemos vakarą grįžus namo reikia suvalgyti skiltelę česnako su rieke juodos duonos ir sviesto? Pasvarstykime pažvelgę į šio augalo neigiamas savybes:
- Dažnai ir gausiau valgant česnakus padidėja tikimybės sirgti inkstų, kepenų ligomis bei cukralige.
- Jį atsargiai reiktų naudoti sergantiems astma, alergiškiems žmonėms.
- Česnakuose besikaupiantys eteriniai aliejai efektyviai naikina bakterijas ir virusus. Tai kartais palanku, o kartais žalinga. Mūsų žarnyne gausu naudingų, padedančių virškinti bakterijų, tad dažnas česnako naudojimas čia gali pridaryti ir neigiamų padarinių.
- Jei česnakus vartojate reguliariai kurį laiką – jis tampa mažiau veiksmingas.
Liaudies medicina česnaką garbina kaip vaistą nuo pačių įvairiausių sutrikimų. Tai profilaktinė priemonė senstantiems, sauganti nuo sklerozės, stiprinanti širdį, gerinanti medžiagų apykaitą net afrodiziakas.
Gydymo tikslais namuose česnaką naudoja išradingiau nei tik valgant, tai įvairūs kompresai, pavilgai, česnakų dėjimas į vilnones kojines, kišimas į nosį bei ausį. Tokiais atvejais, manau, tai daugiau Placebo efektas, pasireiškiantis dėl netradicinio panaudojimo būdo ar ritualo, nei pačio augalo veikliųjų medžiagų nauda.
Apibendrinant česnako vartojimą galima būtų patarti – naudokite jį kaip prieskonį, kaip vaistą, gausus naudojimas daugiau pakenks nei pagelbės.
Naudotos literatūros sąrašas
- [23] Šimkūnaitė Eugenija. “Sveiko gyvenimo receptai” Vilnius: Žuvėdra, 2007. ISBN 978-9955-669-22-7
- [27] Taunytė Filomena. “Gyvenimas be stogo” Vilnius: Tyto alba, 2009. ISBN 978-9986-16-702-0