Iš kur atsirado obuoliai ant ąžuolo?

Prieš keletą dienų sukinėjausi aplink ąžuolus norėdamas sužinoti ar šiemet yra gilų ir ar jos jau prinokę. Šiek tiek apmaudu, bet ten kur ieškojau gilių neradau, tačiau mane nustebino kitas radinys – maži į obuolius panašūs rutuliukai prikibę ąžuolo lapų apačioje, tad būtinai juos nufotografavau ir ėmiau ieškoti daugiau informacijos apie šiuos nematytus darinius.

Tuo interneto platybės ir žavios, kad čia galima rasti viską, tik nežinia kiek laiko tai užtruks. Lietuviška informacija buvo labai naudinga ir davė gerą pradžią ko ieškoti toliau ^[i1]. Esu beveik 100 proc. tikras, kad šio reiškinio kaltininkė Obuoliškoji gumbavapsvė, kuri prideda kiaušinėlių į apatinėje lapo pusėje esančias gyslas ir taip įvykus mokslo neapibrėžtam^[i2] procesui susiformuoja nuotraukoje matomi obuoliukai.

Pasidomėjus kiek daugiau paaiškėjo, kad šie dariniai (vadinami galais) būna pačių keisčiausių formų, atsiranda ant šakų, šaknų ar net žiedų ir naudojami tokiose srityse kaip rašalo gamyba, audinių dažų gamyba ar net liaudies medicina.

Skirtingus gumbus suformuoja atskiros gumbavapsvių šeimos rūšys, jos labiausiai mėgsta jaunus ąžuolus augančius šviesesnėse vietose, tačiau pasitaiko ir ant kitokių medžių.

Rašoma, kad šis parazitas nėra labai pavojingas medžiui, tad pergyventi labai nereikėtų jei jūsiškis ąžuolas šiemet dera ne gilėmis, o obuoliukais. Vienas iš būdų šiuos parazitus sumažinti – surinkti rudenį nukritusius lapus ir juos sunaikinti.

Negana to, kad šios vapsvos parazituoja augaluose, paaiškėjo, kad jos turi savo parazitų (hyperparazitizmas^[i3]). Tad jei rudenį prisirinksite subrendusių gumbų iš jų nebūtinai išsivystys vienos rūšies vabzdžiai.