Į miškus nesibijant pavasarinio lietaus

Pasivaikščioti miškais gražiu oru gera ir smagu. Visai kitoks pojūtis kai lašnoja trumpalaikis ir šaltas pavasario lietus. Bet jei visada lauksi tik labai gero oro, gali tekti didelę laiko dalį laukti jo namuose ir nieko įdomaus nepamatyti. Taip begalvodami nusprendėme nekreipti daug dėmesio į danguje iš lėto besikaupiančius tamsius debesis ir išsiruošėm aplankyti miško.

Šį kartą tikėjausi sutikti bobausių ir šilagėlių, mat kaip tik laikas joms žydėti, o bobausiams augti. Nors turėjau žinių, kad mūsų lankomame miške šilagėlių pasitaiko – nė vienos neaptikome. Galbūt kaltas lietingas ir apsiniaukęs oras, o gal ir pačių šilagėlių nebėra.

Bobausiai pasak literatūros šaltinių nuodingi, nors ir ne visiems žmonėms. Kaip ten bebūtų, kai kas juos mielai valgo. Deja nesutikom ir bobausių. Tačiau kelionė tikrai nebuvo veltui.

Visų pirmą, miške mus pasitiko baltuojantys plotai žydinčių kiškiakopūsčių. Šį kartą kažkodėl nesusigundžiau paragauti jų rūgštoko skonio  lapų.

Praėjus kiškiakopūstynus pasirodė lapojantys mėlynių krūmeliai. Juos jau puošė žiedai, kurie geriau matosi tik iš arčiau, nes yra žali ir neprimena jokio įprasto spalvingo ir žiedlapius turinčio žiedyno. Žiedų skaičius ant krūmelių labai skirtingas. Kai kur matosi vos vienas, tuo tarpu už šimto metrų matyti kekės žiedų.

Palikę mėlynių plotus įžengėme į skurdesnį mišką, kur įdomiausia ką galima paminėti – tai dideli plotai jau želiančių vaistinių baltašaknių, šie augalai turėtų pradėti žydėti tik gegužės pabaigoje.

Iš pirmosios sustojimo vietos išvyti lietaus patraukėme prie Pečkorių atodangos, kurioje iki šiol pabuvoti neteko. Palypėjus ant kalnelio atsiveria gražus kraštovaizdis.

Menkai telašnojant lietui pabandėme paėjėti šalia atodangos esančiu pažintiniu taku. Einant juo ir aptikau tai, ką jau seniai norėjau pamatyti augant natūralioje gamtoje – paprastąja raktažolę. Anksčiau šį augalą mačiau tik darželiuose, o štai pasitaikė proga jį sutikti žydintį prie miško takelio. Lietuvoje aptinkamos 2 raktažolių rūšys. Viena jų (Raktažolė pelenėlė) įrašyta į LRK, o paprastąją raktažole galima aptikti draudžiamų rinkti augalų sąraše, tad ja galima tik pasigrožėti.

Einant tuo pačiu taku nufotografavau dar trejetą nematytų žydinčių augalų, jų nuotraukos galerijoje.

Ir vėl sustiprėję lietus neleidom užbaigti žygio pažintiniu taku, tad atsisveikinome su Pečkorių atodanga ir išvykome namo.

Žygio galerija

 

Straipsnis papildytas: 11 gruodžio, 2017

Susiję straipsniai

Komentarai